Finansų ministerija šiuo metu konstruoja finansinius instrumentus tam, kad galėtų pritraukti visuomenės, institucinių investuotojų lėšas investavimui į ekonomiką - tiek energetinį efektyvumą, tiek skatinant inovatyvų verslą.

Šitas procesas vyksta. Nedarome pompastikos iš šito, bet, manau, kad tiek Finansų ministerijos, tiek Ūkio ministerijos kuriamos priemonės stojasi ant teisingų bėgių“, - ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime kalbėjo V. Šapoka, atsakydamas į opozicijos klausimą.

Liberalų sąjūdžio atstovas Seime Kęstutis Glaveckas teiravosi ministro, ar nebūtų tikslinga valstybei, užuot skolinusis tarptautinėse rinkose, naudotis piliečių santaupomis ir kartu kompensuoti jų nuvertėjimą.

„Lietuvos žmonės, fiziniai asmenys laiko indėliuose komerciniuose bankuose apie 15,5 mlrd. eurų, - praktiškai nulinės palūkanos, infliacija planuojama apie 3 proc., - reiškia, indėliai nuvertėja.

Kodėl netobuliname finansinių instrumentų, kad galėtume iš Lietuvos žmonių pasiskolinti už 2-3 proc., tuo jiems kompensuoti infliaciją, o patys turėti išteklius darbo vietoms kurti?“, - klausė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas K. Glaveckas.

Parlamentaras pridūrė, kad dabartinė situacija paranki užsienio kapitalui, bet ne Lietuvai.

„Dabar neprotinga, kada Skandinavijos bankai tuos milijardus pas save Švedijoje perskolina ir jie jais naudojasi, o mes savo žmonių pinigus paliekame tirpimui, kaip ledo“, - sakė K. Glaveckas.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (33)