„Net jei gyventojų aktyvumo lygis artimiausiais metais nemenkai didės, darbo jėga turėtų mažėti. Tai ribos galimybes gausinti bendrą užimtųjų skaičių ir didins jau šiuo metu darbo rinkoje stebimą įtampą“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė jis.

G. Šimkus pristatė tris Lietuvos banko scenarijus, kaip artimiausiu metu galėtų keistis Lietuvos darbo rinka.

Pagal optimistišką scenarijų, tariama, kad aktyvumo lygis didės tiek, kiek per praėjusius 5 metus. Tačiau net ir pagal jį darbo jėga kasmet trauktųsi maždaug po 0,5 proc.

Pagal kitus du scenarijus, tariama, kad aktyvumo lygio augimas sulėtėja per pusę; arba aktyvumo lygio augimas nuolat bus per pusę mažesnis. Pagal juos per artimiausią dešimtmetį Lietuvos darbo rinka turėtų trauktis apie 1 proc. kasmet.

„Jau netrumpą laiką kylantis gyventojų aktyvumo lygis iki šiol švelnino demografinių veiksnių – anksčiau sumažėjusio gimstamumo ir tebesitęsiančios emigracijos – poveikį darbingo amžiaus gyventojų skaičiui, todėl darbo jėga Lietuvoje pastaraisiais metais nemažėjo.

Tačiau jau artimiausiu metu aktyvumo lygio pokyčiai nebepajėgs atsverti nepalankių demografinių tendencijų“, – sakė G. Šimkus.

Nedarbo lygis Lietuvoje 2017 metais turėtų sudaryti 7,3 proc., o 2018 metais sumažėti iki 7,1 proc.

Algos didėja visiems

Įtampa darbo rinkoje kelia darbuotojų algas. G. Šimkus sakė, kad pernai darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo apie 8 proc.

„Gana daug – ne mažiau kaip ketvirtadalį – šio augimo lėmė padidintas minimalusis darbo užmokestis. Pastarojo didinimo poveikiui sumažėjus, buvo galima tikėtis, kad darbo užmokestis šalyje kils mažiau.

Vis dėlto naujausi duomenys rodo, kad jo augimo tempas tebėra aukštas. Darbo užmokestis auga daugiau, nei prognozuota, iš dalies dėl to ir privatusis vartojimas didėja daugiau, nei numatyta“, – pasakojo jis.

Lietuvos banko duomenimis, stiprus darbo užmokesčio augimas būdingas ne pavienėms darbuotojų grupėms. Daug kyla gaunančių tiek mažesnį, tiek didesnį darbo atlygį gyventojų darbo užmokestis.

„Kitaip sakant, darbo užmokesčio kilimas nuo atlygio dydžio daug nepriklauso. Tai parodo, kad įtampa apima visą darbo rinką – visas darbuotojų grupes. Ši įtampa ir lemia tokį spartų darbo užmokesčio augimą“, – sakė G. Šimkus.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje didės 6,5 proc., o 2018 metais – 5,7 proc.

Gediminas Šimkus

Infliacija – 3,2 proc.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet infliacija Lietuvoje bus didesnė, nei ankstesnius kelerius metus, tačiau šis padidėjimas vertinamas kaip trumpalaikis.

„Pastaruosius kelerius metus infliacija Lietuvoje buvo nedidelė, iš dalies dėl tarptautinės ekonominės aplinkos, mažinusios žaliavų kainas. Pastarosioms padidėjus, padidėjo ir infliacija, ją taip pat padidino išaugę akcizai.

Šių metų pradžioje gana daug kilo maisto kainos. Bendrą maisto produktų kainų lygį gerokai padidino nuo kovo itin išaugę alkoholinių gėrimų ir tabako akcizai. Kitų nei alkoholiniai gėrimai ir tabakas maisto produktų kainų kilimas nebespartėja, jis netgi šiek tiek sulėtėjo“, – sakė G. Šimkus.

Dabar Lietuvos bankas numato, kad 2017 metais infliacija sudarys 3,2 proc.

„Laikomasi prielaidų, kad kitąmet pasaulinės naftos kainos nedidės, o pasaulinių maisto žaliavų kainos kils daug mažiau nei šiemet. Todėl 2018 metais infliacija šalyje turėtų sumažėti. Prognozuojama, kad ji sudarys 2,2 proc.“, – teigė G. Šimkus.

BVP augimas – 3,3 proc.

Atsižvelgdamas į gerėjančią tarptautinę aplinką ir spartėjantį Lietuvos ekonomikos augimą, Lietuvos bankas šalies BVP metinį augimą, pavasarį prognozuotą kaip 2,6 proc., dabar prognozuoja didesnį – sudarantį 3,3 proc.

Be greitai augančio eksporto, ekonomiką skatina ir vidaus vartojimas, kurį didina kylantis darbo užmokestis.

Lietuvos banko teigimu, dėl suintensyvėjusios tarptautinės prekybos Lietuvos eksportuotojai aktyviau prekiauja su partneriais tiek Vakaruose, tiek Rytuose. Ypač išsiskiria transporto sektorius, kurio eksporto paslaugos pernai ūgtelėjo dešimtadaliu, o ir šiemet šis sektorius toliau nemenkai auga.

Verslo plėtrą ir didesnį viso ūkio aktyvumą 2017–2018 metais skatinti turėtų ir didėsiančios investicijos, ypač – atsigaunantys lėšų iš Europos Sąjungos fondų srautai.