Organizacijos rengiamas maisto produktų kainų indeksas gegužę, palyginti su balandžiu, pakilo 2,2 proc. iki 172,6 punkto, o palyginti su praėjusių metų geguže – 10 proc.
FAO indeksas sudaromas apskaičiuojant būtiniausių penkių maisto produktų grupių – mėsos, pieno gaminių, grūdų, augalinių aliejų ir cukraus – kainas. FAO vyriausiasis ekonomistas Abdolreza Abasianas pažymi, kad, išskyrus cukrų, visi kiti maisto produktai pabrango. Jo teigimu, kainų augimas visada naudingas ūkininkams, bet ne vartotojams.
SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas sako, kad Lietuva yra maisto produktus eksportuojanti šalis – jeigu kainų augimo tendencija laikysis pasaulyje, tą greitai pajusime ir Lietuvoje.
„Ūkininkams tai bus džiugios naujienos, tačiau vartotojams produktai brangs. Galima prognozuoti, kad greitu metu pajusime pieno produktų, ypač riebesnių – sviesto, grietinės, grietinėlės, sūrių – brangimą, nes pasaulio biržose fiksuojamas rekordinis sviesto brangimas, jis brango ne tik gegužę, bet ir birželį“, – „Eltai“ sakė SEB analitikas.
Jo vertinimu, nors gegužę pieno supirkimo kainos Lietuvoje dar mažėjo, tačiau greitai situacija, tikėtina, pasikeis.
„Biržose brangsta ir grūdinės kultūros, tad duonos produktai gali brangti, nors ūkininkų nuotaika turėtų būti gera. Dėl mėsos kainų dar būtų sunku nustatyti tendencijas, tačiau smaližių laukia geros naujienos – cukrus pinga, o šiemet nustoja galioti Europos Sąjungos įvestos cukraus kvotos, tad tikėtina, kad jis ir toliau pigs“, – sakė T. Povilauskas.
Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, Lietuvos vartotojams kainų padidėjimą reiktų vertinti ilgesnio periodo kontekste.
„Per pastaruosius kelerius metus dėl naftos kainų kritimo, Rusijos embargo, kuris sukėlė maisto produktų perteklių, maisto kainos nuolat krito, grūdų kainos pasiekė rekordines žemumas. Tad bendrame kontekste šis kainų susvyravimas nėra reikšmingas, o priežasčių, kurios skatintų ilgalaikį jų brangimą, neatsirado“, – „Eltai“ sakė N. Mačiulis.
FAO duomenimis, pieno gaminių kainų indeksas gegužę, palyginti su balandžiu, pakilo 5,1 proc., o, palyginti su 2016 m. geguže, pašoko 51 proc. FAO pabrėžia, kad, nepaisant didelio metinio šuolio, pieno produktų kainų indeksas išlieka 30 proc. mažesnis, palyginti su rekordiniu jo lygiu 2014 m. vasarį.
Pieno produktų indekso kilimui didžiausią įtaką padarė smarkiai išaugusi sviesto kaina tarptautinėje prekyboje, nes Europos Sąjungoje šįmet, palyginti su pernai, mažėjo sviesto gamyba. Be to, pasaulinę sviesto kainą šokdina sumenkęs šio produkto eksportas iš JAV bei Naujosios Zelandijos.
Grūdų kaina gegužę padidėjo 1,4 proc. Kviečių eksporto kainų augimą nulėmė gamtinės sąlygos, o ryžių kainą padidino aukštos kokybės indiškų ryžių rūšių išaugusi pasaulinė paklausa.
Mėsa per gegužės mėnesį pabrango 1,5 proc. Kiaulienos kaina pakilo dėl augusios paklausos, o jautienos kainą pakėlė sumažėjęs eksportas iš Okeanijos. Avienos kaina didėjo tris mėnesius dėl ribotos jos pasiūlos iš eksportuojančių šalių. Paukštienos kaina išliko stabili.
Augalinių aliejų kainos gegužę, palyginti su balandžiu, pakilo 4,7 proc. Labiausiai pabrango palmių ir sojų aliejus.
Dėl išaugusios cukraus gamybos Brazilijoje ir šios šalies valiutos realo kurso kritimo cukraus kaina pasauliniu mastu gegužę sumažėjo 2,3 proc. Brazilija yra didžiausia pasaulyje cukraus gamintoja ir eksportuotoja.
