2016 m. pusmetį 145 asmenims bent vieną mėnesį buvo mokėtas darbo užmokestis kurio suma neatskaičius mokesčių viršijo 50 tūkst. eurų.
O per visus šešis pirmuosius 2016 m. mėnesius daugiausia visoje šalyje uždirbusių asmenų vidutinės algos svyravo nuo 21,4 tūkst. iki 41,1 tūkst. eurų.
DELFI skelbė, kad remiantis 2016 metų „Sodros“ duomenimis, pats didžiausias vieno mėnesio atlyginimas (kitais mėnesiais mokėtas mažesnis) pirmąjį praėjusių pusmetį buvo daugiau nei 250 tūkst. eurų.
Paskaičiuokime, jei mėnesinis asmens atlyginimas „ant popieriaus“ siekia, tarkime, 150 tūkst. eurų, jam „į rankas“ lieka 114 tūkst.
Tuo metu visa tokio asmens darbo vieta darbdaviui kainuoja 196 770 Eur.
Kas tie laimingieji, uždirbantys daugiausia?
Personalo atrankos „Cv-Online“ bendrovės marketingo vadovė Rita Karavaitienė DELFI teigė, kad tokių darbo pasiūlymų, kuriuose siūlomas gerokai didesnis už vidutinį atlyginimas, interneto portaluose nebūna.
„Aukščiausio lygio vadovų paieška dažniausiai vykdoma naudojant tiesioginę paiešką, „galvų medžioklę“, todėl jiems skirtų darbo pasiūlymų, kur galima tikėtis įspūdingo atlyginimo, viešoje erdvėje beveik nepasitaiko, – teigė R. Karavaitienė. – Tokioms pareigoms ieškomos patyrusios asmenybės, gebančios suvaldyti įmonės procesus sunkiausiais periodais, pavyzdžiui, krizės metu ar siekiant „pastatyti ant kojų“ vertę rinkoje prarandančią įmonę, nebijančių imtis reorganizacijos, naujų veiklos krypčių, plėtros ir panašiai. Iš esmės, tokiems žmonėms ir tokioms pareigoms skelbimai nerašomi.“
Vis dėlto, ieškantiems gerai apmokamo darbo nevertėtų nuleisti rankų.
„Darbo pasiūlymų, skirtų padalinių, skyrių ar projektų vadovams yra gana nemažai. Vien „Cv-Online“ per mėnesį paskelbiama vidutiniškai 400 organizavimo ir valdymo srities darbo skelbimų“, – vardijo ji.
Tiesa, R. Karavaitienės teigimu, viltis, kad internetiniame portale paskelbtame darbo pasiūlyme pamatysite siūlomą atlygį, neverta.
„Įmonės nėra linkusios darbo skelbimuose nurodyti siūlomo darbo užmokesčio. Vos 3 proc. įmonių darbo pasiūlymuose nurodo atlyginimą ar atlyginimo intervalą“, – nurodė R. Karavaitienė.
Herojų titulo verti asmenys
„Nordea“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico nuomone, asmenis, kurie oficialiai uždirba tokius didelius atlyginimus ir už juos sumoka mokesčius, turėtume vadinti herojais.
„Kiekvienas dirbantis žmogus „į rankas“ gauna 58 proc., o likusius 42 proc. darbdavys sumoka valstybei. Didžioji dalis šių pinigų skiriama socialinio draudimo įmokoms, – paaiškino ekonomistas. – O Lietuvoje nėra socialinio draudimo įmokų „lubų“, yra tik išmokų (motinystės atostogų, pensijų ar nedarbingumo) „lubos“, todėl tokius žmonės (uždirbančius didžiausius atlyginimus – aut. past.) galime vadinti herojais. Tokie žmonės išlaiko šimtus pensininkų arba mamų, auginančių vaikus ir panašiai.“
Ž. Mauricas neslėpė, kad mokesčių sistema Lietuvoje yra tokia, kad įmonėms daug naudingiau darbuotojui tokio dydžio atlygį mokėti ne kaip atlyginimą, o kaip dividendus ar ieškoti kitokių atsiskaitymo būdų.
„Išmokant atlygį kaip dividendus sumokama maždaug 30 proc. mokesčių, o kai mokami visi „Sodros“ mokesčiai, sumokama apie 42 proc.“, – skaičiavo ekonomistas.
Pašnekovo nuomone, Lietuvos įstatymai tokie skylėti, kad dažniausiai darbdaviai sugalvoja, kaip „juos apeiti“, kad nereikėtų mokėti tokių mokesčių.
Ekonomistas svarstė, kad uždirbantys gerokai daugiau nei vidutinis gyventojas, be abejo, turi daugiau išlaidų, tačiau kiek dar sumoka valstybei per PVM ir kitus mokesčius pirkdamas prekes bei paslaugas Lietuvoje, nepanoro vertinti.
„Tokie žmonės dažnai daug pinigų išleidžia užsienyje, investuoja, dėl to nėra paprasta suskaičiuoti“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Ekonomistas pabrėžė, kad valstybė gyvens geriau tik tada, kai kuo daugiau darbdavių mokės atlyginimus skaidriai, bus daugiau dirbančių gyventojų ir kiekvienas darbuotojas pildys socialinio draudimo biudžetą.
„Teoriškai, kuo mažiau žmogus uždirba, tuo daugiau išleidžia“, – teigė ekonomistas.
Tačiau jis skaičiuoja, kad kuo daugiau žmonės uždirbs, tuo gausiau bus pildomas socialinio draudimo išmokų katilas, prie kurio eilėje laukia tiek pensininkai, tiek auginantys vaikus ar gaunantys kitokią paramą iš valstybės.
Pasidomėjus, kas tie asmenys, uždirbantys tokius atlyginimus, Ž. Mauricas svarstė, kad tai, greičiausiai, yra Lietuvoje įsikūrusių užsienio kapitalo įmonių darbuotojai.
Vienkartinis kreivės šuolis
SEB bando prezidento patarėjas Gitanas Nausėda svarstė, kad tie, kam sumokami įspūdingi atlyginimai, gali būti tik trumpam laikui pasamdyti specialistai.
„Tikėtina, kad tai tiesiog samdomi darbuotojai tikrąja to žodžio prasme. Jų darbo jėga yra perkama kažkokioms paslaugoms atlikti“, – svarstė G. Nausėda.
Ekonomisto teigimu, įmonių, mokančių didžiausius atlyginimus, kaita yra nemenka. Tuo pačiu ir asmenys, gaunantys tokius atlyginimus, nėra pastovūs.
„Nėra taip, kad tokios sumos gaunamos tvarkingai kiekvieną mėnesį“, – teigė pašnekovas.
Įspūdingus atlyginimus uždirbantys asmenys prie valstybės biudžeto prisideda ir pirkdami prekes bei paslaugas, už kurias taip pat mokami mokesčiai. Vis dėlto, G. Nausėdos nuomone, jei žmogus uždirba daugiau, nereiškia, kad daugiau ir išleidžia.
„Tikrai nereiškia, kad, jei žmogus uždirba dešimt, dvidešimt ar šimtą kartų daugiau nei vidutinį atlyginimą gaunantis asmuo, tai ir suvalgo šimtą kartų daugiau ar apsivelka šimtą kartų daugiau kostiumų ir panašiai. Taip, yra kokybiniai skirtumai, kai perkami brangesni automobiliai, maisto produktai ar paslaugos, tačiau šie skirtumai nėra proporcingi“, – skaičiavo G. Nausėda.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos socialinio draudimo sistema yra pagrįsta perskirstymo principais, kaip ir visas valstybės biudžetas.
„Taigi, šie asmenys, mokėdami dideles socialinio draudimo įmokas, prisideda prie socialinio solidarumo mokėdami daug, o gaudami gerokai mažiau tik tam, kad kažkas, mokėdamas mažiau, gautų daugiau, – sumokamų mokesčių paskirstymą iliustravo ekonomistas. – Manau, kad galime sveikinti tuos, kurie nesislepia ir nepiktnaudžiauja bandydami nuslėpti atlyginimus. Norėtųsi, kad jų būtų dar daugiau.“
