Interviu DELFI jis gynė birželio pradžioje pristatytą mokesčių pertvarką ir teigė, kad ją palaikančiųjų yra kur kas daugiau, nei gali atrodyti iš viešosios erdvės.

„Viešai rėkti yra geriau, nes tada daugiau tave girdės, klausys ir atrodys, jog esi ryžtingesnis, bet mus džiugina ta pusė, kurie į viešąją konsultaciją siunčia pagyrimus“, – sakė kelis kartus į pokalbį įsiterpusi ministro atstovė spaudai Raminta Stanaitytė-Česnulienė.

V. Šapoka pasakojo, kuo remiantis buvo priimti sprendimai siūlyti „Sodros“ grindis ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), paaiškino, kas keičiasi ir nesikeičia dirbantiems su individualios veiklos pažyma, verslo liudijimu.

Finansų ministras nesiryžo atsakyti į kelis kartus užduotą klausimą apie tai, kas Lietuvoje priklauso viduriniajai klasei.

„Sau šio klausimo niekada nesu iškėlęs“, – sakė V. Šapoka, paklaustas, ar pats jai priklauso.

Jis ramino, kad vidurinioji klasė dėl mokesčių pertvarkos nenukentės. Esą net ir dėl didesnių mažiausiai uždirbančiųjų pajamų išaugsiančios kainos bus suvaldytos.

„Padidėja mažiausiai uždirbančiųjų vartojimo išlaidos, o tuo metu valstybė, mažindama išlaidas įvairioms prekėms ir paslaugoms, daro priešingą poveikį. Dėl to abiejų priemonių poveikis bendram kainų lygiui turėtų būti neutralus“, – DELFI sakė jis.

– Po mokesčių pertvarkos pristatymo bene daugiausiai aptarimų sulaukė vadinamųjų „Sodros“ grindų ir NPD socialinio draudimo įmokoms pasiūlymai. Kokį, jūsų manymu, poveikį jie turės nepilnu etatu už minimalią mėnesinę algą (MMA) dirbančių asmenų pajamoms?

– Pirmiausia, reikia matyti bendrą vaizdą. Su mokestiniais ir socialinių įmokų pasiūlymais siekiame trijų pagrindinių tikslų.

Pirma, skurdo mažinimo ir paramos šeimoms.

Antra, kad sistema taptų paprastesnė, teisingesnė ir duotų postūmį verslumui.

Trečia, skatinti produktyvias investicijas, kad kurtųsi kuo daugiau geriau apmokamų darbo vietų.

Kalbant apie „Sodros“ NPD ir „Sodros“ grindis, šiuos pasiūlymus reikia matyti kompleksiškai. Svarbus klausimas: kodėl Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, nekvalifikuotos darbo jėgos nedarbo lygis yra smarkiai didesnis negu bendras nedarbo lygis? Šie žmonės yra stumiami į skurdo spąstus, į priklausomybes, galbūt net ir emigraciją.

Visos tarptautinės organizacijos Lietuvai rekomendavo mažinti būtent mažiausiai uždirbančiųjų mokestinę naštą, nes ta našta Lietuvoje, santykinai, yra didelė ir dėl to šie žmonės neranda darbo.

Dėl to buvo pasiūlyta įvesti „Sodros“ NPD, kuris poveikį turi iki 480 eurų algos „ant popieriaus“. Tai yra įtraukios darbo rinkos priemonė ir būnant darbo rinkoje, įgyti kvalifikaciją ar ją pakeisti yra gerokai paprasčiau nei būnant skurde.

Realybėje tiesiog nemokami mokesčiai, o žmonės atlyginimus gauna vokeliuose. Iš žmonių atimamos visos socialinės garantijos dėl to, kad darbdavys sutaupo nemokėdamas „Sodros“ įmokų.
V. Šapoka

Pagrindinė „Sodros“ grindų priežastis – paskatinti išlįsti iš šešėlio, kadangi daugiau nei 160 tūkst. žmonių yra įdarbinti nepilnu etatu, neretai 0,1 etatu. Realybėje tiesiog nemokami mokesčiai, o žmonės atlyginimus gauna vokeliuose. Iš žmonių atimamos visos socialinės garantijos dėl to, kad darbdavys sutaupo nemokėdamas „Sodros“ įmokų. Įvedus „Sodros“ grindis, darbdaviai privalės mokėti įmokas nuo MMA (su NPD būtų nuo 280 eurų) tam, kad žmonės įgytų socialines garantijas.

Šie du pasiūlymai sprendžia du klausimus. Pirma, padeda išlįsti iš šešėlio, antra, įtraukia į darbo rinką tuos, kurie savo esme yra pasmerkti skurdui.

– Tačiau dėl „Sodros“ grindų (net ir su NPD) darbo vietos kaina bus didesnė. Darbdaviui reikės mokėti daugiau mokesčių, kuriuos iš tiesų sumoka darbuotojas. Tai ar iš tikrųjų, pavyzdžiui, už 190 eurų „ant popieriaus“ dirbančio žmogaus pajamos „į rankas“ padidės?

Vilius Šapoka

– „Sodros“ NPD skatina įtraukti į darbo rinką tuos, kurie joje šiuo metu nedalyvauja, gyvena iš pašalpų. Tai priėmus šiuos pasiūlymus, paklausa tokiems darbuotojams turėtų išaugti ir jie susiras darbą lengviau.

„Sodros“ grindys yra būdas, kurį taiko, pavyzdžiui, Estija kovoje su šešėliu. Tikrai neįmanoma patikėti, kad tokia didžiulė visuomenės dalis dirba mažyčiu etatu ir šeima sugeba išgyventi eilę metų iš 20 eurų pajamų per mėnesį.

Tai akivaizdu, tačiau užuot įvedę vien tik grindis, kartu siūlome ir NPD. Todėl naštą palengviname, padedame išlįsti iš šešėlio.

– Bet šie pokyčiai paveiktų ir jau dirbančius asmenis. Ir vis tiek, mokesčių našta auga, nors ir su NPD.

De facto našta nedidėja.

– Darbuotojui oficialiai – ne, bet darbo vietos kaina išauga.

– Darbo vietos kaina išauga šešėliniam verslui. Sąžiningam verslui darbo vietos kaina mažėja.

– Turbūt rastume Lietuvoje bent vieną sąžiningą darbdavį, pas kurį dirba sąžiningas darbuotojas puse etato už minimalią algą.

– Taip, bet akivaizdu, kad tai yra mažuma. Be to, esame numatę būtinas išimtis. Pavyzdžiui, besimokančiam jaunimui, kuris iš tikrųjų įsidarbina daliai etato, taip pat – pensininkams, kurie dėl sveikatos ar šiaip pajėgumų gali dirbti tik nepilną darbo dieną.

Tais atvejais, kai objektyviai darbuotojai dirba nepilną etatą, darbdaviui nereikės mokėti nuo MMA. Reikės mokėti tik vienoje darbovietėje tam, kad žmogus turėtų minimalias socialines garantijas.

– Kalbant apie pokyčius dirbantiems savarankiškai, 30 proc. pajamų atskaitymas sąnaudoms dirbantiems su individualios veiklos pažyma lieka. Kiek, jūsų manymu, teisingas šis dydis?

– Ši taisyklė įvesta siekiant palengvinti administracinę naštą smulkiam verslui. Dėl paties procento – žinoma, kad tai yra sutarimo dalykas.

Diskutuojant su įvairiomis visuomenės grupėmis, tiesiog pasiektas toks bendras konsensusas, kad 30 proc. yra daugiau mažiau tas dydis, kuris vidutiniškai atspindi realybę.

Pasklidus gandams, kad ši tvarka bus pakeista, iškart pasakėme, kad neturime tokių intencijų. Tos baimės tikrai nepagrįstos.

Raminta Stanaitytė-Česnulienė: Be to, visada yra alternatyva ir jei atrodo, kad 30 proc. yra netikslu, gali tiksliai fiksuoti visas išlaidas.

– Tiksliai išlaidas fiksuoja tik tie, pas kuriuos jos yra didesnės nei 30 proc.

R. Stanaitytė-Česnulienė: Tai čia tik išlošia žmogus.

V. Šapoka: Manome, kad smulkus verslas neturėtų būti apkraunamas pertekliniais reikalavimais, kur vien jų kompleksiškumas suveiktų kaip atbaidantis veiksnys nuo nuosavo verslo pradėjimo.

– Siūlote progresinį efektyvų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą užsiimantiems individualia veikla. Kodėl visas per metus gautas apmokestinamąsias pajamas siūlote apmokestinti vieno dydžio tarifu?

Kodėl nepasirinkote pakopų sistemos, kai 10 tūkst. eurų apmokestinami 5 proc. tada 1 tūkst. nuo 11 tūkst. – 5,5 proc. 1 tūkst. nuo 12 tūkst. – 6 proc. ir t.t.?

– Turime labai skirtingą apmokestinimo sistemą priklausomai nuo to, kokiam profesijų sąrašui žmogus priklauso. Mūsų tikslas – suvienodinti sąlygas visiems verslams, nepriklausomai nuo to, kokios profesijos atstovai jie yra.

Jei pelnas yra nedidelis, tai GPM tarifas – 5 proc., o tada tolygiai didėjant mokestis auga, iki 15 proc.

– Bet kodėl nepasirinkote pakopų sistemos? Dabar lieka paskata neparodyti visų savo pajamų, nes vos tik peržengus kokią nors ribą, iškart reikės sumokėti daugiau.

– Tai viena iš alternatyvų, kurią mes taip pat svarstėme. Tačiau tokiu atveju sistema tampa tikrai gerokai sudėtingesnė. Manome, kad smulkus ir vidutinis verslas yra ganėtinai pavargęs nuo to sudėtingumo.

Esame kūrybinga tauta ir per ilgą Nepriklausomybės laikotarpį buvo išbandyti įvairūs variantai slėpti pajamas.
V. Šapoka

Taip, iš tiesų esame kūrybinga tauta ir per ilgą Nepriklausomybės laikotarpį buvo išbandyti įvairūs variantai slėpti pajamas ir tokių atvejų yra nemažai. Tačiau laikui bėgant, matome, kad sąmoningumas didėja ir manome, kad paprastesnė sistema bus papildoma paskata pajamas slėpti mažiau. Visgi, šešėlinės ekonomikos procesas yra inertiškas ir per vieną naktį jis nepranyksta.

– Kalbant apie kai kurių mokestinių lengvatų naikinimą, jų yra šimtai. Jūs pristatėte tas, kurių nusprendėte atsisakyti, o kurios liko „už brūkšnio“?

– Be abejonės tokių buvo. Per visus mokesčius ir išimtis tų lengvatinių režimų ir išimčių yra šimtai. Iš tikrųjų, įvertinome visas ir galiu kaip pavyzdį pateikti žemės ūkio srityje esančią žemės mokesčio lengvatą.

Jai yra pagrindo ir argumentų, nes žemės ūkyje nėra mechanizmo, kuris apskaitoje parodytų žemės nusidėvėjimą – savo esme žemė nėra nudėvima. Lyginant su kitais sektoriais, kur naudojamos gamybos priemonės, jos atskaitomos iš įmonės pajamų, tad šiuo požiūriu ši žemės mokesčio lengvata žemės ūkyje yra pagrįsta.

Vertindami visas lengvatas, išimtis ir kitokius režimus, laikėmės dviejų pagrindinių principų: ar tai socialiai teisinga ir ar ja buvo pasiekti tikslai.

Pavyzdys į priešingą pusę yra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata viešbučiams. Kadangi ji Lietuvoje buvo kaitaliojama šešis kartus, atlikus analizę akivaizdu, jog norimo rezultato ji visiškai nedavė, nes neturėjo įtakos nei turistų srautams, nei kainai. Dėl to, tokias lengvatas, kurios nepasiekia rezultatų, siūlome naikinti.

– Ar siūlydami naikintinas lengvatas atsižvelgėte į tai, koks gali būti tam tikrų visuomenės grupių pasipriešinimas?

– Esu įsitikinęs, kad dabartinis priemonių kompleksas tikrai tinkamai subalansuotas. Diskutuojant su Seimu, įsigilinus į mūsų argumentus, tas palaikymas rudens sesijoje tikrai bus.

– Tarkim, žemdirbiams, ypač didiesiems, pakankamai išauga mokestinė našta. Tai iš šios interesų grupės bus pasipriešinimas, neabejotinai.

– Manau, kad per ilgą laiką jau yra subrendęs supratimas. Manau, kad didieji ūkininkai turbūt nejaukiai jaučiasi, kuomet yra nuolat kaltinami, kad sumoka per mažai mokesčių.

Šiuo atveju suvienodinimas ir bendros tvarkos nustatymas visiems, pašalina tą priešpriešą visuomenėje. Pritaikius principą, kad kuo daugiau uždirbti pelno, tuo daugiau sumoki mokesčių, manau, jis bus priimtinas visoms visuomenės grupėms.

Didieji ūkininkai turbūt nejaukiai jaučiasi, kuomet yra nuolat kaltinami, kad sumoka per mažai mokesčių.
V. Šapoka

– Manote, kad didieji žemdirbiai pritars pasiūlymams maždaug dėl to, kad juos labiau gerbtų visuomenėje?

– Kiekviena visuomenės grupė prisideda prie bendrų valstybės tikslų, prie viešųjų paslaugų. Konsensusas, kad mokesčius reikia mokėti stiprėja ir dėl to manau, kad nebus kažkokių didelių prieštaravimų.

– Kuo remiatės sakydamas, kad tas konsensusas mokėti mokesčius didėja?

– Tai rodo šešėlinės ekonomikos mažėjimo apimtys, tiek ir diskusijos su visomis visuomenės grupėmis.

– Kalbant apie verslo liudijimus, siūlote iš jų sąrašo išbraukti autoremontą ir statybos darbus. Ką dar išbrauksite?

– Verslo liudijimai savo esme buvo skirti močiutėms, kurios pardavinėja savo skintas braškes arba numegztas kojines. Ši sistema dabar yra išsikreipusi, išsigimusi.

Dalis verslininkų pradėjo piktnaudžiauti ja ir kartais net ir milijoninius pelnus gaunantys verslai prisidengia verslo liudijimais. Tokia situacija negali tęstis iki begalybės ir mes siūlome ją keisti.

Tose srityse, kur faktai rodo daugiausiai šešėlio, siūlome verslo liudijimų nebeleisti. Pirmiausia, autoremontininkų ir statybininkų, nes nenormalu, kai su verslo liudijimais pradedami statyti daugiabučiai.

Nenormalu, kai su verslo liudijimais pradedami statyti daugiabučiai.
V. Šapoka

Dėl kitų brauktinų veiklų atliksime papildomą įvertinimą tam, kad remtumėmės ne nuojauta.

– Galvojau, kad jau atlikote tą įvertinimą. Kaip kitaip jūs nusprendėte autoremontą ir statybas braukti?

– Galutinį sąrašą paskelbsime rudenį, jis bus pagrįstas labai detalia analize. Dėl autoremonto ir statybų informaciją esame gavę gerokai anksčiau.

– Kalbant apie pelno mokesčio ir socialinio draudimo įmokų „atostogas“ pradedančiam smulkiam verslui. Ekspertai kalba apie rizikas, kad įmonės bus kuriamos vis iš naujo ir iš naujo. Ką apie tai manote?

– Be abejo, rizikos yra visuomet, bet šios „atostogos“ bus siūlomos su atitinkamais saugikliais. Pavyzdžiui, asmenys, kurie tuo užsiims, dešimt metų prieš tai nebūtų tą patį darę.

– Tai tarkim yra šeima: vyras metus paveikia, tada žmona, tada sūnus, tada sūnaus žmona ir t.t. ir visą laiką su „atostogomis“.

– Visus saugiklius prieš tokius dalykus, rengdami įstatymo projektą, sudėsime, nes nesinori, kad gražią idėją diskredituotų piktnaudžiautojai.

Tokių situacijų, kokių būdavo anksčiau, kuomet iš tiesų būdavo karuselinis sukčiavimas, tikrai išvengsime. Tam, kad tie saugikliai suveiktų, tęsime diskusiją su verslo bendruomene.

– Kodėl mokesčių pertvarkoje nėra, pavyzdžiui, didesnio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio ar taršos mokesčio, kuriuos anksčiau Lietuvai yra siūlęs Tarptautinis valiutos fondas?

– Tam, kad galėtume įvesti naujus mokesčius arba juos padidinti, pirmiausia valstybė turi atkurti pasitikėjimą kaip ji elgiasi su visų mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigais. Dėl to lygiagrečiai yra vykdoma viešųjų finansų pertvarka.

Tam, kad tos lėšos būtų skiriamos labiausiai prioritetinėms sritims, tam, kad būtų pasiektas maksimalus rezultatas, tam, kad būtų išvengta pinigų švaistymosi atvejų ar tiesiog įsisavinimo. Tik atkūrus pasitikėjimą būtų galima grįžti prie diskusijos apie bet kokių naujų mokesčių atsiradimą.

– Su NT mokesčiu buvo galima tiesiog bazę išplėsti. Tai nebūtų kažkoks naujas mokestis, tiesiog daugiau žmonių jį mokėtų.

– Galiu tik pasikartoti, kad apie papildomą mokestinę naštą galima diskutuoti tik tuomet, kada valstybė atkurs pasitikėjimą.

– Kodėl nesiūlote, kad minimalią algą uždirbantys asmenys išvis nemokėtų jokių mokesčių, nei GPM, nei „Sodrai“? Ar tai įmanoma ateityje?

– Dabar siūlome, kad MMA uždirbantys asmenys GPM nebemokėtų, nes NPD yra sulyginamas su MMA. Ateityje, didinant MMA, bus didinamas ir NPD. Todėl tiek verslas, tiek valstybė iš esmės pasidalins to padidinimo kaštus. Manau, kad susitarti dėl MMA bus gerokai lengviau.

Kalbant apie socialinio draudimo įmokas, joms įvedamas NPD tą naštą kažkiek mažina, bet jeigu mes visiškai atsisakytume socialinio draudimo įmokų MMA gaunantiems dirbantiesiems, tada iškiltų klausimas, iš kur paimti tas sumas, kad tie žmonės neprarastų socialinių garantijų.

– Apie kokias sumas čia kalbama?

– Tai būtų šimtai milijonų eurų. Dėl to siekis būtų gražus, bet tikrai tai negalėtų įvykti per vienerius metus.

Vilius Šapoka

– Kalbant apie mažiausiai uždirbančiuosius, jų pajamos dėl mokesčių pertvarkos didės. Iš esmės jų perkamoji galia didės, dėl to paklausa didės, dėl to kainos didės. Ar tai sąžininga vidutiniškai uždirbančiųjų atžvilgiu?

– Mokesčiai nėra vienintelė fiskalinės politikos priemonė, todėl tam, kad atsvertume šį poveikį, Vyriausybė visose ministerijose peržiūri išlaidas, dėl to bus sutaupoma. Taip poveikis kainų augimui bus atsvertas – mažinant valstybės aparato išlaidas.

– Tai paveiktų ir kainas parduotuvėje?

– Padidėja mažiausiai uždirbančiųjų vartojimo išlaidos, o tuo metu valstybė, mažindama išlaidas įvairioms prekėms ir paslaugoms, daro priešingą poveikį. Dėl to abiejų priemonių poveikis bendram kainų lygiui turėtų būti neutralus.

– Esate paskaičiavę ar čia tiesiog svarstote?

– Esame paskaičiavę.

– Ne kartą esate sakęs, kad nesate politikas, nesiekiate populiarumo. Bet jums juk reikia priimti politinius sprendimus. Pavyzdžiui, padėti mažiausias pajamas gaunantiems, o ne kažkuriai kitai visuomenės grupei, yra politinis sprendimas.

– Aš nesivaikau populiarumo populistiniais pareiškimais. Mes labai tiksliai įgyvendiname Vyriausybės programos priemonių planą, kuriame ir buvo iškelti pagrindiniai tikslai. Nebūdamas tipišku politiku, turiu tam tikrą pranašumą, nes galiu pažvelgti į situaciją plačiau.

– Kai taip sakote, atrodo, kad visi sprendimai jau priimti, o jūs juos tiesiog vykdote. Juk vis tiek, siekiant tų tikslų, jūs turite priimti papildomų sprendimų, kurie dažnai yra politiniai. Tarkim, NPD sulyginimas su MMA – tai buvo jūsų priimtas sprendimas? Vyriausybės programoje to nėra.

– Pirmiausia, labai svarbus dalykas yra tiksliai išsikelti tikslus. Parengę pasiūlymus dėl mokestinių ir socialinės sistemos tobulinimo, apsvarstėme juos Vyriausybėje ir radome bendrą sutarimą, kad šios priemonės efektyviausiai prisidės prie tikslų įgyvendinimo.

Taip pat pakvietėme visas visuomenės grupes pateikti klausimus, pasiūlymus, išreikšti savo nuomonę. Manau, kad plačiai išdiskutavę ir galbūt patobulinę pasiūlymus, turėsime patį geriausią variantą Lietuvai.

– Iš ko dabar pikčiausius laiškus gaunate?

– Šiuo metu gauname daugiau pozityvių, palaikančių laiškų ir įvairių pasiūlymų kaip pasiūlymus patobulinti.

R. Stanaitytė-Česnulienė: Viešojoje erdvėje žmonės mėgsta kardinaliau reikšti savo nuomonę, bet tie, kurie mums siunčia laiškus – jie konstruktyviai siūlo. Kiek žinau, mes gauname tik gerus laiškus. Tai kodėl mes nenorime gerai kalbėti garsiai?

V. Šapoka: Iš tiesų, maloniai nustebino palaikymas.

– Tai patys pikčiausi galbūt galvoja, kad kaip ir anksčiau, Seime susitvarkys savo reikalus?

R. Stanaitytė-Česnulienė: Nežinau, čia leidžiu sau pasvarstyti, kad viešai rėkti yra geriau, nes tada daugiau tave girdės, klausys ir atrodys, jog esi ryžtingesnis, bet mus džiugina ta pusė, kurie į viešąją konsultaciją siunčia pagyrimus.

– Seimo narė Aušra Maldeikienė kritiškai įvertino jūsų pasiūlymus. Vėliau ji pati klausė ir kitus ragino jums užduoti klausimą, kiek asmuo arba šeima turi uždirbti arba ką sau galėtų leisti, kad save galėtų laikyti viduriniąja klase. Ar galėtumėte atsakyti?


R. Stanaitytė-Česnulienė: Mes rinkome informaciją, bet niekas nėra pasakęs nuo kiek iki kiek yra vidurinioji klasė. Mes žinome, kokia yra mažiausiai uždirbanti, skurde gyvenanti klasė. Todėl tokio apibrėžimo mes negalime šiandien pasakyti.

– Ministre, čia jūsų asmeninės nuomonės klausia.

– Tai aš poniai Maldeikienei ir atsakysiu.

– Galite pasakyti kokią nors sumą?

R. Stanaitytė-Česnulienė: O kaip jums atrodo tas klausimas? Ką atsakytumėte, jei jūsų paklaustų, gerbiamas DELFI žurnaliste, kas, jūsų nuomone, yra vidurinioji klasė?

– Atsakyčiau, kad Vilniuje vienam asmeniui reikia 1 tūkst. eurų „į rankas“, kad jis priklausytų vidurinei klasei, arba 2 tūkst. eurų „į rankas“ dviejų asmenų šeimai su mažu vaiku. Ministre, ar sutiktumėte su tokiu vertinimu?

V. Šapoka: Įgyvendinant tuos tikslus, kuriuos esame išsikėlę, kur kas svarbiau apsibrėžti, kas Lietuvoje skursta, nes tai yra didžioji problema. Gerbiama A. Maldeikienė pareiškė, kad šie mokesčių pasiūlymai skriaudžia vidurinę klasę. Kadangi iš daugiau uždirbančiųjų nieko neatimame, tai turbūt jos pačios reikėtų paklausti, kaip ji galėtų pagrįsti, kad vidurinė klasė skriaudžiama.

Turėdami ribotus resursus, tam, kad plėstųsi vidurinė klasė, kaip ją kas beapibrėžtų, siūlome paskatas produktyvioms investicijoms tam, kad kurtųsi daugiau gerai apmokamų darbo vietų, skatiname verslumą, kad atsirastų platesnis verslininkų sluoksnis.

Tokiu būdu auginame vidurinę klasę, nes jos mokesčių lengvatomis ar pašalpomis mes tikrai neužauginsime.

– Jūs save priskiriate vidurinei klasei? (Kaip nurodoma, Finansų ministerijos tinklapyje, V. Šapokos atlygnimas yra 3 479 eurai „ant popieriaus“)

– Sau šio klausimo niekada nesu iškėlęs.

– Tam yra žurnalistai, kad juos jums užduotų.

– Man kur kas svarbesni klausimai, ar aš dirbu prasminga darbą, ar mano šeima laiminga, ar galiu prisidėti prie šios šalies gerovės kūrimo.

– Dar dėl privalomojo sveikatos draudimo norėčiau paklausti. Juk tai tas pats GPM, tik kitu pavadinimu, nes nepriklausomai nuo to, kiek jo sumoki, vis tiek gauni tokias pačias paslaugas. Kodėl šio klausimo nesprendėte?

– Nesiūlome jokių mokesčių perstumdymu matematiniu būdu. Jie nekurtų jokios vertės, o tiesiog keltų sumaištį. Dėl to nesiūlome jokių perskaičiavimų.

Vaizdo įraše taip pat galite pažiūrėti interviu su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Stasiu Jakeliūnu apie planuojamą mokesčių reformą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (487)