Lietuvos ūkio augimas šiemet spartesnis nei pernai, nedrąsiai atsigauna eksporto augimas, vidaus vartojimo bumas neslopsta, rekordiniais tempais nuo prieškrizinių laikų auga atlyginimai.
Tačiau tokia momentinė nuotrauka neparodo gausėjančių krizės ženklų, kuriuos perskaičius reikia reaguoti ir ruoštis iššūkiams nedelsiant, rašoma DNB banko pranešime spaudai.
DNB analitikai Indrė Genytė-Pikčienė ir Povilas Stankevičius tai konstatavo naujausioje ekonomikos apžvalgoje iškalbingu pavadinimu: „Debesys kaupiasi, o mes tik „gūgliname“ skėčio instrukciją“.
DNB analitikai vienu balsu tvirtina, kad nors ekonomika šiais metais gerės ir, kaip prognozuota pernai rudenį, šalies BVP sieks 3,5 proc., ilsėtis nevalia – dabar pats laikas aktyviai imtis akivaizdžių struktūrinių problemų, kurios stabdo ūkio plėtrą ir mažina Lietuvos konkurencingumą.
„Dėl ultra-skatinamosios pinigų politikos, pasaulio rinkose šiuo metu tiesiog per daug pigių pinigų. Investuotojams neapsimoka laikyti pinigus nulinių palūkanų zonoje, todėl didėja spaudimas investuoti į vis rizikingesnes turto klases, kai kuriose šalyse aiškiai matomi nekilnojamojo turto burbulų požymiai.
Visa tai vyksta gerėjančių makroekonominių rodiklių ir optimistinių lūkesčių fone, todėl fundamentalios rizikos požymius ignoruoja ir verslas, ir valdžios institucijos. Ir nors centriniai bankai pamažu siaurina skatinamosios pinigų politikos apimtis, pirmieji bazinių palūkanų normų pokyčiai numatomi ne anksčiau nei 2019 m.“, – sakė DNB rinkų analitikas P. Stankevičius.
„Aukštesnį Lietuvos ekonomikos pulsą palaiko neslopstantis vartojimas. Plėtrai iš vidaus dirvą purena mažėjantis nedarbas, kylantys atlyginimai ir atsigavęs vartotojų optimizmas.
Tačiau tai tik gražus, bet laikinas ūkio fasadas, už kurio slypi nešluota asla. Lietuva – maža atvira ekonomika, kurios vidaus rinka yra sekli ir jos plėtros potencialas ribotas.
O ekonomikos plėtros tvarumas ir greitis tiesiogiai priklauso nuo mūsų eksportuotojų sėkmės tarptautinėje konkurencingumo arenoje“, – pažymėjo DNB vyriausioji analitikė I. Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, šiemet pradžiuginęs eksporto augimas yra santūrus ir tai gali tapti nauja realybe eksportuotojams, nes iki šiol galiojęs pigia darbo jėga grįstas Lietuvos vystymosi modelis nebeveikia.
Prisivėrus Rusijos rinkai ir sparčiai didėjant darbo sąnaudoms darosi vis sunkiau rasti tinkamą pirkėją savo produkcijai.
„Lietuvos eksporto liūto dalis – žemos ir vidutiniškai žemos pridėtinės vertės prekės ir paslaugos, kurių sėkmę didele dalimi lemia kaina. Augant sąnaudoms verslininkams lieka tik dvi opcijos – susitaikyti su mažėjančiais pardavimais arba radikaliai keisti pardavimo struktūrą.
Deja, tai neįmanoma misija, nes, pavyzdžiui, aukštųjų technologijų prekių ir paslaugų dalis Lietuvos BVP sudaro vos 2,5 procento – ES pagal šį rodiklį lenkiame tik Graikiją“, – kalbėjo analitikė.
Tačiau didžiausios problemos slypi darbo rinkoje, kur įtampa jau, rodos, pasiekė virimo tašką.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, padėtį apsunkina ne tik struktūrinio užimtumo problema ir emigracijos naikinama darbo pasiūla – vos vos augantis darbo našumas ir sparčiausiai Baltijos šalyse didėjantys atlyginimai yra tas mišinys, kuris sprogdina Lietuvos konkurencingumą tarptautinėse rinkose ir grasina įvaryti Lietuvą į vidutinių pajamų spąstus.
2016-aisiais atlyginimai Lietuvoje didėjo 8,7 proc., tuo tarpu darbo našumo augimas siekė vos 0,3 procento, šiemet stebimas dar ryškesnis atotrūkis.
„Iš esmės, verslas neturi daug pasirinkimo. Sprendžiant šią problemą būtina investuoti, didinti veiklos efektyvumą ir mažinti darbo jėgos poreikį gamyboje.
Tai vyksta, bet mastas nepakankamas. Suprantama, kad vien privačios iniciatyvos nepadės išspręsti visų darbo rinkos problemų, ypač jei kalbame apie struktūrinį užimtumą arba reikalingų specialistų rengimą.
Siekiant pakeisti Lietuvos ekonomikos struktūrinį veidą ir išplėsti didesnę pridėtinę generuojančių veiklų vaidmenį, būtinos rimtos darbo rinkos poreikius atitinkančios švietimo, profesinio orientavimo ir mokesčių sistemos struktūrinės pertvarkos. Ne metas žaisti reformas, jas būtina atlikti iš tikrųjų“, – akcentavo analitikė.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, norint apsaugoti šalies ekonomiką nuo didelių sukrėtimų ateityje, būtina nedelsiant mažinti biurokratinę naštą ir sukurti mokestinę aplinką, kuri būtų patrauklesnė nei kaimyninėse šalyse, įgyvendinti nulinės tolerancijos nepotizmui ir korupcijai principą, skatinti inovacijas bei pridėtinės vertės paslaugų ir gamybos plėtrą.
Taip pat laikas į ekonomiką pažiūrėti labiau strategiškai, švietimo sistema turi koreliuoti su verslo aplinka tiek rengiant specialistus, tiek monetizuojant mokslo pasiekimus.
„Metas išaugti iš politinių lozungų ir gyvenimo trumpalaikiais politiniais ciklais.
Būtinas strateginis valstybės požiūris, apimantis kiek įmanoma platesnį spektrą veiksmų, pradedant priemonėmis, kurios skatintų dirbti vyresnio amžiaus bei turinčius negalią žmones, baigiant kontraciklinės fiskalinės politikos įgyvendinimu – rezervinio fondo sukūrimu, kuriame ekonominio pakilimo metais kauptume atsargas, kad per krizę turėtume manevro laisvę.
Ir, žinoma, vienas svarbiausių dalykų yra kova su korupcija – valdžia turi nutraukti įsisukusį užburtą ratą, kuomet į korupciją ir mokesčių mokėtojų pinigų švaistymą atsakoma gilesniu šešėliu“, – tvirtina analitikė.
P. Stankevičius pažymėjo, kad nepaisant globaliose rinkose tvyrančio optimizmo, bet kada galinčių sprogti parako statinių pakanka rimtai krizei įsiplieksti.
„Pavyzdžiui, ekonominė ir politinė krizė Italijoje gali tapti visos euro zonos problema ir antrosios Graikijos scenarijus čia visai realus.
Sunkiai prognozuojamas, tačiau greičiausiai neigiamas „Brexit“ poveikis bus juntamas jau 2018 metais, o Kinijos sunkiojo nusileidimo scenarijus vis dar galimas.
Užtektų degtuko ir bet kuris iš minėtų faktorių įpliekstų rimtą suirutę finansų rinkose, kuri galėtų peraugti į rimtesnius neramumus. Tačiau prognozuočiau, kad per artimiausius metus situacija radikaliai nesikeis, todėl šį palyginti ramų laikotarpį reikia išnaudoti būtiniems pokyčiams savo ūkyje atlikti“, – kalbėjo P. Stankevičius.
