Po pietų konservatoriai ketina pasikalbėti ir su premjeru Sauliumi Skverneliu.
Didžiausios opozicinės partijos nariai ne kartą kritikavo valdančiųjų planus dėl siūlomos mokesčių sistemos pertvarkos.
Pavyzdžiui, jie pasigenda tam tikro nuoseklumo: naikinant lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą centriniam šildymui buvo argumentuojama, kad tai teisinga, nes lengvata galėjo naudotis ir pasiturintys žmonės.
Tačiau, kita vertus, nepratęsę lengvatos šildymui, valdantieji siūlo mokėti vaiko pinigus visiems tėvams, nepriklausomai nuo to, kokia yra jų finansinė padėtis.
Pirmiausia Gabrielius Landsbergis klausė ministro apie prezidentės metiniame pranešime išsakytus priekaištus dėl PVM lengvatos, „mokesčių perstumdymo“, kaip ketinama taisytis.
„Kadangi neturiu jokių ketinimų po Vyriausybė eiti į Seimą, šviesti kaip jonvabaliui, kovoti dėl reitingų nėra jokios prasmės. Įdomu, kaip ateityje Lietuvoje gyvens mano vaikai.
Nuomonės dėl PVM lengvatos buvo išsiskyrusios nuo praėjusių metų pabaigos. Vyriausybė laikosi pozicijos, kad ši lengvata yra socialiai neteisinga“, – sakė V. Šapoka.
Ingrida Šimonytė klausė, kada Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) turės naują vadovą, kurio neturi jau pusmetį po to, kai finansų ministras atleido į skandalą įsivėlusį buvusį viršininką Dainorą Bradauską.
Finansų ministras teigė, kad birželio pabaigoje – liepos pradžioje bus baigtas VMI vadovo konkursas, o tada veikiausiai naujas vadovas iš karto ir pradės darbą.
Klausiamas, kada mažės pajamų nelygybė, V. Šapoka svarstė, kad pagal šį rodiklį Lietuva pralenks Baltijos šalis ir Lenkiją jau artimiausiu metu.
Andrius Kubilius klausė, ar mokesčių pakeitimų įstatymus valdantieji ketina teikti su kitų metų valstybės biudžeto projektu ir taip nori išprievartauti Seimo narius. Jis taip pat kritikavo poziciją atsisakyti socialinio draudimo mokesčių ir gyventojų pajamų mokesčio konsolidavimo, kuris buvo žadamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programoje.
„Pasklaidyti mitus susijusius su konsolidavimu. Buvo vertinami įvairūs variantai. Konsolidavimo esmė ne vien sujungimas. Esmė ta, kad dėl konsolidavimo visoms pajamoms (ne tik susijusioms su darbu, – aut. past.) didinamas mokestis. Vertinant poveikį, konsolidavimas su skurdo mažinimu neturi nieko bendro“, – kalbėjo ministras.
Jis pabrėžė, kad pristatytos mokesčių permainos yra pateiktos viešai konsultacijai – esą visos visuomenės grupės gali jas įvertinti ir pateikti alternatyvius pasiūlymus.
Jurgis Razma klausė, ar rengiant mokesčių pakeitimus buvo konsultuojamasi su kokiais nors ekspertais. Ministras tikino, kad pasiūlymams pritarė Tarptautinis valiutos fondas ir Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.
Atsakydamas į repliką, kad numatytu 100 Eur neapmokestinamu dydžiu (NPD) „Sodros“ įmokoms piktnaudžiaus darbdaviai, kurie nebus suinteresuoti didinti atlyginimus, V. Šapoka siūlė į šį pasiūlymą nežiūrėti vien buhalteriškai.
„Į „Sodros“ NPD siūlau žiūrėti ne buhalteriškai, o atsižvelgiant į siekį labiau įtraukti kai kuriuos darbuotojus į darbo rinką. Lietuvoje nekvalifikuotos darbo jėgos nedarbo lygis yra gerokai aukštesnis nei vidutiniškai ES. Šie žmonės stumiami į socialinę atskirtį, skurdo spąstus“, – aiškino ministras ir tikino, kad ši priemonė turėtų sumažinti skurdą.
Jonas Dagys priekaištavo, kad pateiktuose mokesčių pakeitimuose nesiūlomi jokie sprendimai pensininkų skurdo mažinimui. Į tai V. Šapoka atsakė, kad atitinkamus pasiūlymus dar pristatys jo kolega iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Priminė prezidentės pranešimą
„Jis jaučiasi taip stipriai, kad net prisipažino, kad biudžetą suplanavęs pagal savo dar tiktai diskusijai pateiktus mokesčių pakeitimus. Akivaizdu, kad jis savo karjerą planuoja iki kito prezidentės pranešimo, turbūt kad išgirstų dar griežtesnius prezidentės žodžius“, – kalbėjo politikas.
Jis išskyrė du dalykus, kurie pasiūlytuose mokesčių pakeitimuose frakcijos nariams kliūva labiausiai.
„Vienas, tai yra 100 Eur neapmokestinamas pajamų dydis „Sodros“ įmokoms, kuris iš principo skatins įmones mokėti minimalią algą. Tie, kurie mokės MMA, jiems bus valstybės kompensacija. Jei moki MMA, tau mokesčiai mažesni. Jei algą keli, tau mokesčiai auga, labai paprastai kalbant.
Kitas dalykas, vietoje to, kad būtų mažinami mokesčiai turintiems vaikų, jiems tiesiog bus mokamos pašalpos. Reiškia, didinsime nuo pašalpų priklausomų žmonių būrį. Tai nėra išmintinga politika. Manau, turime ieškoti rimtesnių sprendimų, kaip neigiami mokesčiai tiems žmonėms, kurie nepasinaudoja visa mokesčio lengvata, kad jiems valstybė kompensuotų. Bet, pabrėžiu, dirbantiems žmonėms, kad jie būtų skatinama dirbti, ieškoti darbo“, – sakė G. Landsbergis.
Atsakydamas į pastarąjį priekaištą, kuris buvo išsakytas ir kitų konservatorių, V. Šapoka teigė, kad atsisakyti dabar taikomo papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio už vaikus, buvo nuspręsta dėl to, kad iš šios lengvatos daugiau naudos turi uždirbantys didesnę algą.
Kaip pavyzdį jis pateikė šeimą, kurioje tėtis ir mama uždirba po minimalią algą. Už du vaikus tėvams priklausytų 20 Eur vertės gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Uždirbantys po 2 000 Eur, dabar gali gauti po 30 Eur už kiekvieną vaiką.
„Argi tai socialiai teisinga?“ – retoriškai klausė ministras.
