Užsienio investuotojus vienijančio „Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė mano, kad tiek uždirbantys asmenys yra pajėgūs patys su darbdaviu susitarti dėl savo darbo sąlygų.
Tuo metu profesinėms sąjungoms atstovaujantis advokatas Nerijus Kasiliauskas darbuotojams pataria atidžiai išnagrinėti bet kokius pasiūlymus, o geriausia – kreiptis į teisininką.
Paveiks beveik 60 tūkst.
Statistikos departamento duomenimis, 2016 metų pabaigoje vidutinis darbo užmokestis (VDU) „ant popieriaus“ sudarė 812,8 euro. Taigi du VDU sudarytų 1625,6 euro.
Praėjusių metų spalį Lietuvoje buvo 57 324 visą darbo dieną dirbę ir daugiau nei 1,6 tūkst. eurų „ant popieriaus“ atlyginimą gavę darbuotojai. Ne visą darbo dieną dirbusiųjų ir bent 1,6 tūkst. eurų gavusiųjų buvo 1 035.
Kartu jie sudarė daugiau nei 58 tūkst. asmenų arba apie 5 proc. visų dirbančiųjų.
Nuo 1,6 tūkst. eurų atskaičius gyventojų pajamų mokestį, pensijų ir socialinį bei sveikatos draudimus, darbuotojo rankose lieka apie 1,2 tūkst. eurų.
Erdvė kūrybai
Kodekse taip pat numatyta, kad nepaisyti negalima nuostatų dėl maksimalaus darbo ar minimalaus poilsio laiko, darbo sutarties sudarymo ar jos pasibaigimo, saugos, sveikatos reikalavimų.
Iki šiol galiojusiame kodekse nebuvo leidžiama nukrypti nuo jame numatytų nuostatų, jei atlyginimas viršija nustatytą dydį.
N. Kasiliauskas sakė, kad tai, kokių kodekso nuostatų bus galima nepaisyti, yra kūrybos klausimas.
„Dėl daug ko bus galima derėtis. Pavyzdžiui, gali pasakyti, kad dėl grafikų pakeitimų bus įspėjama ne prieš dvi dienas, bet prieš valandą. Ekspromtu kurti gali atsisėdęs. Matau, kad bus erdvė kūrybai“, – komentavo jis.
Advokatas aiškino, kad kai kuriems darbdaviams labai aktualu nemokėti už darbą poilsio dieną.
„Tada žmonės dirbs poilsio dieną, pagal grafiką ir darbdavys nemokės dvigubai. Sprendimas paprastas: įrašai, kad grafikas keičiamas prieš vieną valandą, o už tai pasiūlai vieno mėnesio dydžiu didesnę išeitinę.
Gal tu jo net neatleidinėsi, bet ir ta didesnė išeitinė brangiai nekainuos, lyginant su tuo, kad visą laiką darbuotojui nemokėsi už darbą per poilsio dieną“, – sakė jis.
N. Kasiliauskas daugiau nei 1,2 tūkst. eurų uždirbančius darbuotojus ragino labai atidžiai skaityti darbdavių siūlomus pakeitimus.
„Ir kreiptis į advokatą, nes gali būti labai viskas paslėpta. Žmogus gali ir nesuprasti, kas po tuo slypi“, – įspėjo jis.
„Mažiau bijo ir dreba“
R. Skyrienė sakė, kad didesnis lankstumas uždirbantiems bent du VDU buvo siūlomas galvojant, jog jie yra pajėgūs derėtis dėl tam tikrų kitokių sąlygų, nei numatyta Darbo kodekse.
„Išskyrus privalomas, nuo kurių negali nukrypti, – pabrėžė ji. – Tai yra daugiau laisvės, jei tau reikėtų kitokių sąlygų. Pavyzdžiui, atostogų mokslams mainais į kažką, ko reikia darbdaviui.“
Pašnekovė sakė, kad gyvenimas parodys dėl ko darbuotojai ir darbdaviai tarsis.
„Norėta, kad bent kažkas galėtų daugiau pats už save susitarti, o ne tik kodekso arba kolektyvinių santykių rėmuose“, – DELFI sakė R. Skyrienė.
Ji pridūrė, kad daugiau nei 1,2 tūkst. eurų uždirbantis asmuo yra mažiau priklausomas nuo darbdavio.
„Mažiau bijo ir mažiau dreba dėl savo darbo vietos. Turi daugiau galių kalbėtis su darbdaviu“, – sakė R. Skyrienė.
Naujasis Darbo kodeksas turi įsigalioti liepos 1 dieną, bet jį dar turi pasirašyti prezidentė.
