Tyrimas atliktas tokiu metu, kai vis dažniau girdisi kaltinimų Rusijai dėl įsilaužimų į kompiuterių sistemas, tai pat ir tada, kai vyko prezidento rinkimai JAV, Prancūzijoje, informuoja reuters.com. Rusija kaltinimus neigia.

Šiuo metu NATO ir Europos Sąjungos (ES) narė įtampos tarp Vakarų ir Rusijos centre. Vilnius nuolat kaltina Maskvą dėl bandymų destabilizuoti šalies institucijų darbą per kibernetinius įsilaužimus.

„Priešingai nei civilizuotame pasaulyje, kur kibernetiniai išpuoliai dažniausiai yra nusikalstamo pobūdžio, vykdomi siekiant pelno, mūsų patiriamos kibernetinės grėsmės turi geopolitinį aspektą“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, paprašytas pakomentuoti Rusijos valdžios remiamų kompiuterinių įsilaužimų grėsmę į šalies bankų sistemą.

„Mūsų regione šios grėsmės rimtos.“

Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad patriotiškai nusiteikę Rusijos kompiuterių įsilaužėliai galėjo surengti kibernetinių išpuolių užsienio šalyse, kurių santykiai, jų pačių iniciatyva, su Maskva yra įtempti, tačiau jis neigė, kad Rusijos valdžia kada nors prisidėjo prie tokių įsilaužimų.

Šiemet Lietuva pranešė aptikusi Rusijos šnipinėjimo programinės įrangos trijuose vyriausybės institucijų kompiuteriuose ir užkirtusi kelią daugybei bandymų įsilaužti į kompiuterius. V. Putino atstovas spaudai tai pavadino nesąmone.

Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis sakė „Reuters“, kad Rusija bandė sukelti chaosą Lietuvoje, vadovaudama kibernetiniam išpuoliui 2012 m. prieš Lietuvos banką ir jo naujienų interneto svetainę.

Įtariami rusų kompiuterių įsilaužėliai taip pat surengė kibernetinį išpuolį prieš energetikos tinklus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, sakė šaltiniai. Tai sukėlė nerimo dėl saugumo NATO organizacijai.
Apklaustos Lietuvos banko finansų institucijos teigė, kad Lietuvos finansiniam stabilumui kelia grėsmę ryškus rizikos premijų padidėjimas pasaulio finansų rinkose ir disbalanso grėsmė vietos nekilnojamojo turto rinkoje.