Prieš dvejus metus smulkusis akcininkas Mindaugas Marcinkevičius dėl grupės griūties apkaltino pagrindinį akcininką Nerijų Numavičių. Esą jis sulaužęs žodinę akcininkų sutartį perėmė grupės kontrolę.
Be to, verslininkas pažėrė įtarimų neva grupėje galėjo būti taikoma „ypač agresyvi“ mokesčių planavimo sistema, o pasinaudojimas įmonių teisės instrumentais, panašu, „sudarė prielaidas išvengti mokesčių sumokėjimo“. Tokie įtarimai nėra neginčijamai įrodyti, dėl jų teismuose pradėta ne viena byla.
Kaltinimus vadina šmeižikiškais
N. Numavičiaus atstovai neigia M. Marcinkevičiaus mestus įtarimus, jo veiksmus vadina bergždžia diskreditavimo kampanija ir yra pasiruošę naujam „karo etapui“.
„2015 m. M. Marcinkevičius inicijavo plataus masto purvo drabstymo ir diskreditavimo kampaniją, todėl, kad jam nepavyko gauti nepagrįstai didelės sumos už turimas su VP grupe susijusių įmonių akcijas“, – komentavo N. Numavičiaus šeimos biuro UAB „Talka LT“ partnerysčių vadovė Diana Dominienė.
Anot jos, dvejus metus trunkantis M. Marcinkevičiaus puolimas prieš asmenis ir įmones, susijusias su VP grupe nedavė jokio rezultato.
Teismai esą nepatenkino nė vieno iš ieškinių, kurių bendra suma viršija 50 mln. Eur., nepasitvirtino šmeižtas dėl daugiau kaip 280 mln. Eur neva nesumokėtų mokesčių, nepatenkinti baudžiamosios atsakomybės reikalavimai ir skundai, teikti prokuratūrai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
Jos teigimu, padaryta didžiulė žala įmonių verslui, įmonių ir susijusių asmenų reputacijai, todėl už padarytą žalą M. Marcinkevičiui esą dar teks atsakyti – už šmeižtą dėl mokesčių vengimo likę grupės akcininkai yra iškėlę dvi bylas teisme, kurios šiuo metu yra nagrinėjamos.
DELFI primena, kad balandžio 5 d. VMI informavo pradėjusi naujus su „Vilniaus prekyba“ susijusių įmonių (taip pat koncerno „MG Baltic“ įmonių) kompleksinius patikrinimus. Šie dar nėra baigti, nes paklausti apie juos inspekcijos atstovai atsakė taip: „VMI nekomentuoja vykstančių patikrinimų“.
Naujas karo etapas
Anot D. Dominienės, M. Marcinkevičiui nepavyko pasiekti, kad jo akcijos būtų nupirktos kelis kartus didesne kaina nei kitų akcininkų, o jis vis dar ketina pasitraukti iš grupės ir parduoti savo akcijas.
„Esame įsitikinę, kad jis ieškos ne vien tik teisinių priemonių. Neatmetame galimybės, kad jo atstovai bandys įtraukti tam tikrus politikus, kad pastarieji stengtųsi paveikti valstybinių institucijų pareigūnus M. Marcinkevičiaus asmeninių interesų tenkinimui“, – svarstė N. Numavičiaus atstovė.
Jos nuomone, tarp VP grupės akcininkų „antrasis karo etapas jau prasidėjo“:
„M. Marcinkevičius šiuo metu bando įtraukti į šį beprasmį karą buvusius grupės akcininkus, siūlydamas jiems susivienyti, reikalaujant didesnės kainos už jų jau parduotas akcijas.
Pašnekovės manymu, M. Marcinkevičius gali sugalvoti, kaip savo naudai pasitelkti valstybės aparatą ir kitus asmenis, nors teismai, prokuratūra esą yra patvirtinę jos atstovaujamos pusės teisumą, o VMI iki šiol nėra priskaičiavusi papildomų mokesčių ir baudų.
M. Marcinkevičiaus atstovai nekomentavo tokių D. Dominienės nuomonių. D. Nedzinskas, išgirdęs, kad klausiama bus dėl VP grupės akcininkų ginčo, padėjo ragelį. Su J. Numavičiumi, G. Marcinkevičiumi ir Ž. Marcinkevičiumi susisiekti nepavyko.
Paklausta, kodėl N. Numavičiaus atstovai prieš kurį laiką išplatintoje „Baltojoje knygoje“ deklaravo skaidrumą ir atvirumą, o dabar dalį informacijos prašo neviešinti, ji atsakė taip:
„Teismo posėdžiuose dalį medžiagos prašome padaryti nevieša, nes siekiame apsaugoti privačių asmenų saugotinus duomenis, be to, turime įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis dėl konfidencialumo, taip pat turime saugoti ir įmonių komercines paslaptis.
Mes nesiekiame nuo visuomenės nuslėpti informacijos, tačiau mes privalome laikytis galiojančių įstatymų. Visuomet bendradarbiaujame su žiniasklaida ir pateikiame visą informaciją apie vykstančius ginčus.“
DELFI prašė M. Marcinkevičiaus arba jo atstovų pakomentuoti, ar tikrai pradėtas „antrasis karo etapas“, taip pat atsakyti į kai kuriuos kitus klausimus, tačiau jų komentaras el. paštu buvo trumpas: „M. Marcinkevičiaus atstovai susilaiko nuo nuomonių komentavimo“.
Bylos ir procesai
N. Numavičiaus atstovai skaičiavo, kad skirtingų instancijų ir valstybių teismuose buvo „neutralizuotos“ šios M. Marcinkevičiaus iškeltos bylos: „Leksita“ valdybai dėl padarytos žalos bendrovei ir akcininkui; „Klarus Group Holdings Ou“ valdybos nariams dėl padarytos žalos bendrovei ir akcininkui; civiliniai ieškiniai dėl „Relvit LTD“ ir „Vilniaus prekyba“ dėl „Akropolių“ pardavimo sandorių; mokestinis tyrimas Estijoje dėl „Franmax“ akcijų pardavimo; mokestiniai tyrimai Lietuvoje dėl „Leksita“ ir „Maxima grupė“ vykdytų reorganizacijų bei franšizės įdiegimo „Franmax“.
N. Numavičiaus atstovų teigimu, nuo 2015 m. pradžios M. Marcinkevičius parašė daugiau kaip 20 skundų įvairioms Lietuvos institucijoms – Generalinei prokuratūrai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, Finansų ministerijai, VMI, taip pat Estijos prokurorams. Tačiau šie irgi buvę atmesti.
M. Marcinkevičiaus atstovų teigimu, jis yra pareiškęs ieškinių N. Numavičiui ir jo aplinkai už daugiau nei 480 mln. Eur sumą, o šio ir jo atstovų ieškovai iš M. Marcinkevičiaus bandė prisiteisti daugiau nei 300 mln. Eur. Bendra visų abiejų pusių reikalavimų suma esą siekia 1 mlrd. Eur. Esą pritaikius laikinąsias apsaugos priemones šiuo metu yra areštuota N. Numavičiaus bendrovių akcijų, kurių vertė 372 milijonai eurų.
M. Marcinkevičius ir N. Numavičius kartu su atstovais per 2 metus 26 kartus santykius turėjo aiškintis skirtinguose teismuose. Bylinėjimuisi abi šalys esą jau išleido daugiau nei 10 mln. Eur.
