Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 60-64 metų asmenų užimtumo lygis nuo 2012 metų sparčiai didėja, vadinasi, įsidarbinti pavyksta vis daugiau netoli pensinio amžiaus esančių žmonių.
Didėja ir 55-59 metų dirbančiųjų skaičius. Lyginant su situacija, kokia buvo prieš penkerius metus, skaičiai gerokai šoktelėjo į viršų.
Tačiau tokia statistika apnuogino negyjančią Lietuvos žaizdą – įtaką tokiems pokyčiams daro tai, kad jaunesnių žmonių skaičius sparčiai tirpsta.
Jauni emigruoja, vyresni – lieka dirbti
SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas pabrėžia, kad tai demografinių tendencijų pasekmė, nes Lietuvoje sparčiai daugėja žmonių, kuriems yra 50 metų.
Jaunų trūksta, nes emigruoja dažniausiai iš 25-45 metų grupės.
Atsilaisvinančios darbo vietos verčia ten įdarbinti vyresnio amžiaus žmones. Tikrai matome, kad vyresnių žmonių dalyvavimas darbo rinkoje ir iš statistikos, ir iš realaus gyvenimo – ryškus.
Ar tai būtų parduotuvės, ar bendravimas su klientais, ar, ypatingai, paslaugų sektorius – tų vyresnio amžiaus žmonių galima sutikti vis daugiau“, – sako jis.
Apie nerimą keliantį Lietuvos paveikslą DELFI yra pasakojęs sociologas prof. dr. Boguslavas Gruževskis. Anot jo, pagal atnaujintus „Eurostat“ paskaičiavimus, 2060 metais šalyje bus telikę 2 milijonai žmonių, iš kurių net 800 tūkst. bus pensinio amžiaus.
Statistika taip pat atskleidė, kad iš Lietuvos daugiausia emigruoja 25-34 metų grupėje esantys piliečiai, kiek mažiau – 15-24 metų grupėje esantys, kai iš 55-64 metų grupės per 2016 m. emigravo 3 proc. visų emigravusiųjų, o vyresnių nei 65 metų – tik 1 procentas.
Tuo tarpu statistika rodo, kad pastarosios amžiaus grupės 2016 m. gyventojų buvo daugiausia – ji sudarė 18 proc., 55-64 žmonės sudarė 13 proc., 44-54 metų grupės – 14 proc.
Vyksta lūžis
Paklaustas, ar galima sakyti, kad darbo rinkoje jau įvyko lūžis, T. Povilauskas sutiko: „Taip, manau, drąsiai galima taip sakyti. Aišku, tai nėra taip globaliai per visą Lietuvą, mažesnio ekonominio gyvybingumo rajonuose rasti darbą vis tiek labai sunku, bet daugumoje rajonų tikrai taip. Visi pastebi, kad jei reikia auklės, ar slaugės, seniems žmonėms, ypač moterims, darbą susirasti pasidarė tikrai lengviau, nei buvo anksčiau.“
Jis pastebi, kad prie kintančių demografinių rodiklių darbdaviai bus privesti prisitaikyti, kadangi neliks jokios išeities.
„Darbdaviai turės keisti požiūrį, o tie, kurie nenori prisitaikyti ar yra kažkokių kitų mentaliteto pažiūrų, turės suprasti, kad su laiku turės keistis jų požiūris. Vyresnio amžiaus žmonės yra labai svarbi darbo rinkos dalis, ir juos reikia saugoti, gerbti ir tausoti. Kas iš darbdavių prisitaikys anksčiau – tas ir laimės“, – sakė jis.
„Vyksta pokytis, bet vaisių dar neskiname. Manau, ryškėjančius rezultatus turėtume pastebėti per 2 metus, tada galėsime fiksuoti didesnį augimą.
Pasirinkimas mažėja, darbdaviams tiesiog tenka rinktis iš to, kas yra. Darbdaviai jau kai neranda tinkamų darbuotojų pagal jų užsibrėžtą amžiaus kriterijų, intervalą, tada, kaip alternatyva, jie žiūri į vyresnius. Tiesiog galbūt daugiau šansų atsirado vyresniems, nes, sakykime, prieš kokius penkerius metus būdavo drąsiai užbrėžiama linija, kad turi būti ne vyresni nei 35, ir viskas. Ir jei 36 metų – net nežiūri į tokį kandidatą“, – sako ji.
Visgi tai, kad vyresnio amžiaus žmonių darbo rinkoje sparčiai daugėja ji tvirtino dar ryškiai nepajutusi: „Jie jau dažniau kviečiami į darbo pokalbius, žiūrimi jų gyvenimo aprašymai, bet kad tie įdarbinimo skaičiai drastiškai augtų – neužfiksavome“, – pripažįsta.
Žvalgysis užsieniečių
Rita Karavaitienė atkreipia dėmesį, kad nors vyresniems įsidarbinti tapo kiek lengviau, nei anksčiau, darbdaviai paprastai vis tiek žvalgosi jaunesnių darbuotojų.
„Įmonės linkusios rinktis jaunesnius. Yra tam tikros pozicijos, kur kitokie lūkesčiai, norima, kad žmogus būtų vyresnis, bet tai daugiau vadovaujančios pozicijos.
Jeigu tai nerobotizuota darbo vieta, vėlgi priimami vyresnio amžiaus žmonės dėl jų lojalumo įmonei, atsidavimo. Vyresniosios kartos atstovai darbą supranta kaip vertybę, tuo tarpu jaunoji karta paties darbo nelaiko vertybe, jie tai suvokia kaip savirealizacijos vietą.
Ji pažymi, kad paklausiausi išliks 25-35 metų asmenys, tačiau dėl demografinių pokyčių įmonės bus priverstos rimtai žiūrėti ir į itin jaunus žmones, kuriuos atmesdavo dėl patirties stokos, ir į vyresnius.
„Kai kurie supranta situaciją, todėl vieni pratinasi jaunimą, ugdo, jau nuo 10 klasės atvažiuoja, kalbinasi moksleivius, pristatinėja, kalba apie darbo, karjeros galimybės. Kiti į vyresnio amžiaus grupę investuoja, suteikia jiems galimybių.
Be kita ko, R. Karavaitienė teigia, kad darbdaviai gali pradėti vis daugiau žvalgytis darbuotojų užsienyje.
„Kai kurie pradeda žvalgytis darbuotojų iš užsienio jau dabar, nes vis tik jaunas žmogus ir energijos daugiau turi, ir jo aktyvumas didesnis, ir supratimas apie technologijas skiriasi nuo vyresniosios kartos“, – sako ji.
Pajamų nelygybė – aštrės
Nors tai, kad vyresnių žmonių užimtumas darbo rinkoje didėja, – gali džiuginti, kadangi jaunų žmonių mažėja ir jų ima trūkti – rankomis ploti anaiptol neverta.
T. Povilauskas pažymėjo, kad ateityje tai sukels vis daugiau problemų, o pajamų nelygybė vis didės.
„Tiesiog Lietuvoje vis labiau plintant skaitmenizacijai, technologijoms, reikalaujančios vis didesnio išmanymo, vyresni žmonės vis tiek ne tokie lankstūs, jie labiau inertiški, todėl vis tiek jie galimai dirbs paprastesnius darbus. Nors nenoriu jokiu būdu absoliutinti, vyresni irgi gali ir dirba kūrybiškus darbus.
Tačiau jeigu vyresnis žmogus yra ar parduotuvės kasininkas, ar sandėlio darbuotojas, ar vairuotojas, ar auklė, visuomet taip bus, kad tokie darbai apmokami šiek tiek mažiau vidurkio.
Gaunasi pajamų diferenciacija ir taip atrodo dabar, ir taip atrodys vėliau, kad jaunesni uždirba daugiau, o vyresni mažiau.
Pajamų nelygybė – tik aštrės“, – sako jis.
Apie tai svarsto ir R. Karavaitienė: „Jei tai yra sritis, kurioje žmogus sukaupęs daug patirties, jei jis nesiblaško tarp skirtingų sričių – nėra priežasties specialiai mažinti to atlyginimo, bet, aišku, atsiras ir piktnaudžiaujančių situacija, kurie sakys: kur tu dėsiesi, imk tokį darbą ir džiaukis, kad gavai.“
„Dalis žmonių gal jau iš principo neturi tos motyvacijos. Yra toks požiūris, kad jeigu daugiau nei 50 metų, tai ką ten jau besimokinsi. Tikslas tiesiog pradirbti – ir išeiti į pensiją. Turbūt čia nuo žmonių priklauso. Bet jaunimas, darbdaviai turi motyvuoti vyresnius žmones, prie to prisidėti turi ir valdžia, kuri turi skatinti kuo ilgiau likti juos darbo rinkoje ir būti kvalifikuotiems. Tai kompleksinis darbas“, – teigia jis.
