Bent jau taip įsitikinęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, antradienį žiniasklaidai pristatęs finansinio stabilumo apžvalgą.

Jo teigimu, didžiausios išorinės grėsmės yra perkaitusi NT rinka Švedijoje ir Norvegijoje. Vidinės grėsmės – toliau augantis NT sandorių skaičius ir būsto kreditavimo apimtis.

„Jeigu padėtis nesikeis, metų – dvejų laikotarpiu mes galime turėti problemų“, – sakė V. Vasiliauskas.

Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad balandį ir gegužę NT sandorių skaičius sumažėjo. Taigi, rudeniop bus aiškiau matyti, kokios tendencijos bus ateityje. Jeigu rinka toliau kais, bankas pasirengęs užtraukti „rankinį stabdį“ – įvesti naujus papildomus reikalavimus komerciniams bankams.

„Ir auganti ekonomika, ir naujausi vadinamieji streso testai patvirtina, kad Lietuvos finansų sektorius stiprus. Tačiau sparčiai didėjant kreditavimui negalime prarasti budrumo – turime užtikrinti, kad skolinimo politikos kartelė būtų iškelta aukštai. Bankai neturėtų pamiršti praeities pamokų ir, finansiniam tikslui perėjus į augimo fazę, privalo būti pasirengę galimiems iššūkiams“, – sakė V. Vasiliauskas.

Lietuvos bankas skaičiuoja, kad 2016 m. skolinimo gyventojams ir įmonėms apimtis išaugo daugiau nei 8 proc., dvigubai viršijo bendrojo vidaus produkto augimo tempą ir buvo kur kas didesnė nei kitose ES šalyse. Labiausiai didėjo NT paskolų portfelis. Šalies bankų pelnas praėjusiais metais padidėjo 17 proc. – iki 252 mln. Eur.

„Lietuvoje NT rinka šyla, bet apie jos perkaitimą kalbėti anksti. Vis dėlto, jei NT rinkos temperatūra pakiltų virš saugios ribos, esame pasirengę nedelsdami reaguoti ir riboti pernelyg rizikingą NT rinkos ir skolinimo raidą. Priemonių tam turime“, – aiškino V. Vasiliauskas.

Lietuvos banko vadovo teigimu, NT rinką kaitina augantys atlyginimai, gerėjanti demografinė situacija Vilniuje, pigios paskolos, gerėjantys lūkesčiai.

Tačiau ją vėsina prasta demografinė padėtis likusioje šalies dalyje, atsakingo skolinimo nuostatai ir neaiški padėtis dėl galimo investuotojų atsitraukimo.

Įvertino mokesčių pakeitimus

Paklaustas apie Vyriausybės pasiūlytus mokesčių pakeitimus, V. Vasiliauskas neslėpė skeptiško požiūrio:

Vitas Vasiliauskas

„Siūlomi pertvarkymai mokesčių sistemos ir socialinio draudimo sistemos nekeičia. Pokyčiai tikrai nedideli, bet mano subjektyviu vertinimu, tinkama kryptimi“.

Vadovo teigimu, pristatyti pasiūlymai nukreipti į valstybės finansų mažinimą (neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) prilyginimas minimaliai algai, NPD taikymas „Sodros“ įmokoms) ir išlaidų didinimą (vaiko pinigai).

„Bendra paketo įtaka valstybės finansams – minus 260 mln. Eur. Tai būtų 0,6 proc. BVP“, – skaičiavo V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, siūlomi pakeitimai iš dalies spręstų klausimą dėl darbo jėgos apmokestinimo mažinimo, tačiau su sąlyga, kad darbdaviai nauda dalinsis su darbuotojais.

„25 proc. šešėlio šiuo paketu nėra sprendžiami. Šią problemą reikia spręsti rizikuojant ir grįžtant prie mokesčių grupės“, – kalbėjo Lietuvos banko vadovas ir pridūrė, kad jis pasisakytų už visuotinio NT mokesčio įvedimą.

Balandį fiksuotas smuktelėjimas

Registrų centro duomenimis, balandį Lietuvoje sandoriais perleista 9915 pastatų, patalpų ir žemės sklypų. Tai yra 9,2 proc. mažiau nei kovą, kai buvo perleisti 10 922 NT objektai, ir 6,8 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį (10 633).

Palyginti su pavasario pradžia, balandį būsto objektų parduota 14,8 proc. mažiau. Butų pirkėjai per šį mėnesį įsigijo 2 516 gyvenamųjų patalpų (kovą – 3 067, praėjusį balandį – 2 945). Namų pardavimai smuko 6,6 proc. – nuo 889 kovą iki 830 balandį.

Vilniuje balandį savininkus pakeitė 749 butai – 19,9 proc. mažiau nei kovą (935) ir 28,7 proc. mažiau tą patį laikotarpį pernai (1051). Panašios tendencijos fiksuotos ir kituose didžiuosiuose miestuose, kur, lyginant su pavasario pradžia, sulėtėjo tiek butų, tiek namų pardavimai.

Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso, fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, 2017 m. balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,1 proc. (kovą fiksuotas 0,6 proc. augimas).

Butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių padidėjo 5,1 proc., skaičiuoja bendrovė. Vilniuje vidutinė 1 kv. m. ploto kaina balandį buvo 1,437 Eur.

Skandinavijoje bene daugiausia problemų dėl NT rinkos perkaitinimo turi Švedija. Čia NT kainos nuolat didėjo dėl mažų paskolų palūkanų, mokestinių lengvatų ir nepakankamos pasiūlos.

Gegužę apžvelgdama skirtingų šalių ekonomikas Europos Komisija įspėjo Švediją dėl didžiulės rizikos ir nepakankamai veiksmingų priemonių jas pažaboti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (234)