DELFI TV laidoje „Gyvai“ apie tai kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas, praėjusiais metais laikytas realiausiu kandidatu į finansų ministro postą.
Primename, kad praėjusį penktadienį Vyriausybė pristatė siūlomus pakeitimus. Juose neliko nuostatos sujungti darbdavio ir darbuotojo mokamų mokesčių, tačiau žadama naikinti kai kurias pridėtinės vertės mokesčio lengvatas, atsisakyti papildomo neapmokestinamo dydžio už vaikus, tačiau visiems mokėti vaiko pinigus, „Sodros“ mokesčių netaikyti 100 Eur atlyginimo daliai ir kt.
Paklaustas, kaip pats įvardintų Vyriausybės pasiūlymus, S. Jakeliūnas juos pavadino korekcija. Politiko teigimu, LVŽS rinkimų programoje nebuvo žodžių mokesčių reforma:
„Taip, pakeitimai, pertvarka, daliniai pertvarkymai – taip galima vadinti. Preliminariai Vyriausybės pasiūlymai verslo apmokestinimo srityje, šiek tiek mokestinių režimų suvienodinimo – tai arčiau šiokios tokios pertvarkos. Tačiau kitur – mokestinių lengvatų naikinimas, kaip ir gyventojų pajamų mokesčio, darbo santykių apmokestinimo srityje – tai daugiau koregavimai.“
Komiteto pirmininko teigimu, Vyriausybės pasiūlymuose yra ir teigiamų ir neigiamų dalykų. Tačiau vienas iš jų sulaukė aštrios S. Jakeliūno kritikos.
„Vienas elementas, naujas neapmokestinamas pajamų dydis „Sodros“ įmokoms, sakyčiau, yra netgi akibrokštas“, – kalbėjo parlamentaras.
Anot jo, LVŽS rinkimų programoje vienas iš kertinių dalykų apjungti darbdavio ir darbuotojo mokamus gyventojų pajamų ir „Sodros“ mokesčius.
Tik tokiu atveju būtų aišku, kas yra darbo užmokestis, kiek tai kainuoja darbdaviui, kiek iš tikrųjų uždirba darbuotojas ir kiek jis sumoka mokesčių. Esą NPD įvedimas „Sodros“ įmokoms kaip tik ir iliustruoja tokio sujungimo būtinybę.
Komiteto pirmininkas vylėsi, kad šis pasiūlymas nebus įgyvendintas.
„Pasiūlymas remiasi tuo, kad mažai uždirbantieji gaus daugiau pajamų, kadangi 100 Eur nebus apmokestinamas „Sodros“ įmokoms. Tačiau pagal dabartinę situaciją techniškai darbdaviui priskiriama mokesčio dalis yra 31 proc., darbuotojui – viso labo 3 proc.
Taigi, darbuotojui iš 100 Eur neapmokestinamo pajamų dydžio nauda bus 3 proc. arba 3 Eur, darbdaviui – 31 Eur arba dešimt kartų daugiau. Tikėtina, kad tie pinigai nukris į darbdavių, verslininkų pelną ir vargu ar jie puls dalintis, t. y. didinti atlyginimus darbuotojams, kadangi prielaidų tam nelabai yra“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.
Jis abejojo, kad pasiūlymo autoriai, supranta šio esmę:
„Šitas pavyzdys iliustruoja, kad arba tai yra sąmoningas darbdavių skatinimas, nuolaidų jiems darymas, arba nesuvokimas, kaip sistema veikia, kas yra mokesčiai, kas yra draudimas. Toks siūlymas vargu ar gali būti diskutuojamas kaip priimtinas.“
Politikas teigė jį suprastų, jeigu taip sąmoningai būtų siekiama palengvinti naštą darbdaviams. Tačiau LVŽS rinkimų programoje tokios nuostatos nebuvo.
S. Jakeliūnas abejojo, ar Seime naujovę pristačiusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė tai supranta. O jos argumentai, kad dešimtkart didesnę naudą gavę darbdaviai ja pasidalins su savo darbuotojais, frakcijoje buvę priimti skeptiškai.
„Galbūt tai yra ir sąmoningas veiksmas, tačiau jis nedera su programinėmis nuostatomis ir kitais sprendimais, kurie buvo siūlyti rinkimų programoje“, – Vyriausybės pasiūlymus kritikavo politikas.
Jo teigimu, įmokomis neapmokestinus dalies pajamų, išloš ne darbuotojai, o darbdaviai. Be to, pati sistema pasidarys labiau komplikuota.
S. Jakeliūnui abejonių kelia ir įmokų „grindų“ siūlomas įvedimas. Kitaip tariant, kad įmokos būtų mokamos nuo sumos, nemažesnės kaip minimali mėnesinė alga. Esą neaišku, kaip įmokos bus skaičiuojamos darbuotojams, kurie dirbs keliuose darbuose.
Politiko skaičiavimu, dėl NPD taikymas „Sodros“ įmokoms, į šios biudžetą nebūtų surinkta apie 100 mln. Eur. Kažin, ar šiuos praradimus kompensuotų „grindų“ įvedimas.
Paklaustas, ar valstiečiai ir žalieji pamiršo rinkimų pažadus, jis kalbėjo:
„Ne visi pamiršo, bet Vyriausybė, deja, nesilaiko rinkiminių įsipareigojimų ir tai yra apmaudu. Maža to, yra kitas siūlymas, kurį irgi vertinu kaip akibrokštą, t.y. „Sodros“ įmokų „lubas“, kad įmokos nebūtų skaičiuojamos nuo pajamų, didesnių nei 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus <...>.“
Komiteto pirmininkas priminė, kad „lubų“ buvo atsisakyta dar praėjusį gruodį, vertinant visą socialinį modelį. Esą dabar vėl siūloma jas įvesti, nors jokių pensijos sistemos ar antrosios pensijų pakopos finansavimo pokyčių nesiūloma.
„Tų „Sodros“ lubų įvedimas vėlgi sumažina „Sodros“ įmokas ir daugiau uždirbantiems žmonėms leidžia apeiti sistemą du kartus – per „lubas“ ir per tai, kad jie sukaups papildomai, o jų pensija nesumažės. Tokia situacija nelogiška ir Seimas priėmė sprendimą atsisakyti „Sodros“ „lubų“.
Nepasikeitus aplinkybėms, nepriėmus jokių sprendimų dėl antrosios pakopos, pensijų sistemos tos „lubos“ vėl siūlomos. Klausiau premjero, kodėl tai daroma ir ar supranta pasekmes ir politinį nelogiškumą, tai jis pažadėjo, kad tas nebus siūloma.
Nepaisant to, praėjusį penktadienį tai buvo pristatyta, premjeras sulaužė savo žodį. Dvigubai apmaudu, kad premjeras pasielgė taip ir atsisakė“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.
