„Tai nėra reforma, tai yra mažas žingsnis teisinga kryptimi. Neadekvačiai stipriai yra apmokestinama vidurinioji klasė, ypač dirbantieji pagal darbo sutartis, jie turi sumokėti milžinišką „Sodros“ tarifą. Būtent ta neteisybė skatina žmones nemokėti „Sodros“ įmokų, slėpti jas. Atsiranda šešėlis, nesurenkami kiti mokesčiai. Išvaduoti lietuvius iš užburto rato reikia esminės „Sodros“ reformos, tada mes galime vadinti, kad tai yra reforma“, - naujienų agentūrai ELTA sakė Ž. Mauricas, komentuodamas penktadienį pristatytas mokesčių permainas.
Ekonomistas skeptiškai vertino siūlymą įvesti 100 eurų nepamokestinamąjį dydį „Sodros“ įmokoms mažai uždirbantiesiems ir taip mažinti jiems mokesčių naštą.
„Tai toks vienadienis dalykas, sukelsiantis dar daugiau neapibrėžtumo. Žmonės pradės klausinėti: jeigu neapmokestinamas, tai tarifas tampa jau kaip ir progresinis? Lyg ir: kodėl turėtų būti progresyvumas per socialinio draudimo įmokas? Šiuo požiūriu esu tikrai skeptiškas. Ir jeigu norima tikrai sumažinti naštą, reikia reikšmingai mažinti bendrą tarifą ir didinti paskatas, kad patys žmonės norėtų draustis“, - kalbėjo ekonomistas, atkreipdamas dėmesį, kad minėtoji priemonė yra savotiškas Vyriausybės kompromisas atsisakius anksčiau svarstyto darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų konsolidavimo.
Vis dėlto Ž. Mauricas teigiamu ženklu pavadinimo siūlymą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) prilyginti minimaliai mėnesinei algai (MMA). Tai reiškia, kad minimalų darbo užmokestį gaunantys asmenys nebemokės gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Taip pat pozityviai ekonomistas žvelgia ir į sprendimus dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM), nors ir vadina juos nepakankamais.
„Kalbant apie PVM - yra pokrizinis 21 proc., vis laukiama, kada jis bus sumažintas iki 18 proc. Aišku, tikėtis turbūt neverta, bet bent jau daromi žingsneliai panaikinti įvairias lengvatas, pvz., viešbučiams (siūlymas atsisakyti jiems taikomo lengvatinio 9 proc. PVM - ELTA), kur neturi jokios ekonominės naudos ir aibė tyrimų buvo padaryta“, - sakė ekspertas.
Ž. Mauricas gerai vertina ir sprendimus inovacijoms bei investicijoms skatinti, pvz., taikyti 5 proc. pelno mokestį patentų ir inovacijų komercializavimui (vietoje dabartinių 15 proc.). Pasak eksperto, tai ilgainiui turėtų padėti į Lietuvą pritraukti investicijų. Ekonomistas ypač teigiamai atsiliepė ir apie mokesčių paskatas pradedančiajam verslui.
„Kas mane turbūt labiausiai nudžiugino, tai vienerių metų mokesčių „atostogos“ pradedantiesiems savo verslą. Tai rodo, kad tas pasitikėjimas tarp Vyriausybės ir verslo bei gyventojų didėja. Manyčiau, kad tai geras žingsnis, tikėkimės, kad ta idėja nebus kompromituota - nebus ja labai daug piktnaudžiaujama ir tai yra tie žingsneliai į priekį, kurie kažkiek duoda optimizmo“, - sakė „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas.
Kaip jau skelbta, Vyriausybė planuoja skurdui mažinti, pensijoms, vaikams kitų metų biudžete papildomai skirti 483 mln. eurų. Ministrų kabinetas numato, kad jo siūlomi mokesčių sistemos pakeitimai įsigalios nuo 2018 metų.
