Inovacijų poveikis priklauso nuo to, kiek jos pakeičia tuo metu egzistuojančią veiklą arba funkciją. Jos, be kita ko, turi padėti sukurti atitinkamą pagalbinę veiklą, kuri skatintų užimtumą ir gerovės augimą. Inovacijos turi būti tvarios, kad jų poveikis būtų ilgalaikis. Būtent tokios Antrosios pramoninės revoliucijos ypatybės leido padidinti darbo našumą ir gyvenimo lygį.
Mažai tikėtina, kad šiandienos inovacijos bus tokio paties masto. Dauguma naujųjų technologijų atneša didelės naudos, tačiau mūsų gyvenimo nepakeičia iš esmės. Autonominiai automobiliai ir elektromobiliai – viso labo tik naujo tipo automobiliai. Tai nėra toks milžiniškas šuolis, kokiu tapo motorizuotas transportas, pakeitęs gyvūnų traukiamas transporto priemones, teigia S. Dasas. E. paštas padidina komunikacijos greitį, tačiau tai nėra taip radikalu, kaip telefono atsiradimas. „Ebay“, „Uber“ ir „Airbnb“ tėra naujos platformos, kurios suveda pirkėjus ir pardavėjus. Didieji duomenys – tik pažangesnis būdas tvarkyti informaciją ir vykdyti statistinę analizę.
Be to, akcentuodamos vartojimą, daugelis šiandienos technologinių bendrovių tiesiog tobulina jau egzistuojančių prekių ir paslaugų rinkodaros bei platinimo procesus. Daugelis iš jų yra sutelktos į pramogas ir komunikaciją, o našumo augimas yra antraeilis. Dauguma akcentuoja spartą, pajėgumą, galią ir našumą, o ne pokyčius, susijusius su pačiu darbu. Teksto apdorojimo programinė įranga nepanaikino poreikio spausdinti dokumentus; tiesiog nebeliko sekretorių, todėl darbuotojai šią užduotį turi atlikti patys.
Be to, naujosios technologijos neretai pakerta esamus sektorius ir taip sumažina galimą pastarųjų poveikį augimui bei produktyvumui. Išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai pakeitė kompiuterius, mobiliuosius telefonus, nešiojamuosius muzikos grotuvus ir skaitmeninius prietaisus. Jiems išpopuliarėjus gerokai sumažėjo pigių fotoaparatų ir laikrodžių pardavimas. Išmaniuosiuose telefonuose diegiamos GPNS ir kitos autonominės technologijos. „Alphabet Inc.“ ir „Facebook Inc.“ atima reklamos pajamas iš laikraščių ir žurnalų, mano S. Dasas. „Amazon.com Inc.“ ir kitos internetinės prekybos įmonės perėmė rinkos dalį iš esamų mažmeninės prekybos įmonių. „Netflix Inc.“ panašiai paveikė televizijos, prekybos vaizdajuostėmis ir kino teatrų verslą.
Tačiau vos kelios iš šių įmonių sukūrė visiškai naujus pajamų srautus. Išmaniųjų telefonų pardavimo pajamos auga, bet kartu mažėja pajamos iš prekybos visais kitais produktais, kuriuos jie pakeičia.
Tiesa, daugelis pastarojo metų inovacijų padėjo sumažinti sąnaudas, pastebi įtakingas finansų specialistas. Tačiau dažnai jas diegiant naudojami prastesnės kokybės produktai, pasitelkiami nekvalifikuoti darbuotojai arba užsidirbama iš žmonių asmeninio turto. Pavyzdžiui, „Airbnb“ žmonėms suteikia galimybę išnuomoti savo būstą, o „Uber“ – savo automobiliais teikti pavėžėjimo paslaugas. Daugelis interneto žiniasklaidos ar paslaugų tarnybų remiasi indėliu asmenų, kurie savo paslaugas teikia nemokamai.
Tokios naujovės lemia radikalius pokyčius atitinkamuose sektoriuose. Naujosios technologijos sumažino reklamos tarifus, o tai naudinga reklamuotojams, tačiau nuostolinga tiems, kieno pajamos priklauso nuo reklamos. „Uber“ ir „Airbnb“ turėjo tokį patį poveikį taksi ir viešbučių verslui, nes sumažėjo šių sektorių senbuvių pajamos. Atpigus produktams ir paslaugoms, sutaupytas lėšas vartotojai gali išleisti kitur. Tačiau paprastai sąnaudos sumažėja mažinant darbuotojų skaičių ar darbo užmokestį.
Kita priežastis būti skeptiškam yra ta, kad daugelyje naujųjų sektorių nebūtina daug investuoti ar sukurti gerai apmokamų darbo vietų, rašo S. Dasas. Elektroninės platformos yra labai lanksčios – plečiant veiklą nėra poreikio paraleliai didinti investicijas ir pajėgumus.
Be to, daugelis naujųjų technologijų įmonių remiasi nepagrįstais verslo modeliais. Vietoj to, kad įveiktų konkurentus didindamos savo produktyvumą arba kurtų naujas rinkas, dažnai jos tiesiog siekia įtikinti investuotojus, kad jų viešpatavimas rinkoje neišvengiamas, tvirtina buvęs bankininkas. Nors jų ilgalaikio augimo ir produktyvumo potencialas neretai yra ribotas, tokios bendrovės vis dėlto yra patrauklios rizikos kapitalo įmonėms, kurios tikisi trumpalaikės naudos parduodamos jas rinkos senbuviams arba išplatindamos jų akcijas biržoje. Paprastai dėl konkurencijos auga išlaidos, nes reikia plėstis ir pritraukti klientų, dėl to investicijų grąžos laikotarpis išauga, o ilgalaikis pelnas sumažėja.
Trumpai tariant, nėra pakankamai pagrindo manyti, kad šiandienos inovacijos padės įveikti stagnaciją, prognozuoja S. Dasas. Jų bendras poveikis ekonominiam aktyvumui ir gyvenimo standartams yra mažesnis, nei manoma. Kadangi tradicinės priemonės nepadeda atkurti išsivysčiusių ekonomikų našumo, kyla pavojus, kad politikos formuotojai pernelyg susižavės technologijomis, kurios žada greitus ir neskausmingus sprendimus.
