Gausi gerai atlyginamų sezoninių darbų pasiūla ekonomiškai stipresnėse valstybėse ne tik gelbsti mažiausias pajamas gaunančius lietuvius, bet ir vilioja gana pelningus nuolatinius darbus turinčius žmones.

Nuo balandžio pradžios iki rugsėjo pabaigos visoje Europoje jaučiamas didžiulis sezoninių darbuotojų poreikis – net ir moderniausia technika vis dar nepajėgia pakeisti žmogaus rankų atliekant tokius žemės ūkio darbus kaip įvairių uogų, daržovių ar vaismedžių sodinimas, priežiūra bei derliaus nuėmimas.

Laisvas judėjimas Europos Sąjungoje (ES) leidžia europiečiams rinktis – kam tą patį darbą dirbti gimtinėje, jeigu svetur jis įvertinamas net penkiskart didesne suma?

Todėl dabar – pats sezoninių darbuotojų migracijos įkarštis, į kurį įsitraukia ir lietuviai. Užsidirbti į užsienį per trumpą sezoną skuba ne tik bedarbiai, studentai ar mažai uždirbantys Lietuvos gyventojai, bet ir tie, kurie dirba prestižiniais laikomus darbus.

Be to, sezoninis darbas užsienyje suteikia papildomą pranašumą – iš kitų valstybių dažniausiai galima susigrąžinti nemenkas mokesčių permokas.

Jungtinė Karalystė (JK) – ne išimtis, sezoniniai darbuotojai užsieniečiai čia laukiami kaip mesijai, vietos ūkininkai su nerimu žvelgia į ateitį ir baiminamasi, kad po „Brexit“ jie neteks patikimos darbo jėgos iš ES valstybių.

Darbą užsienyje pasiūlė vadovas


Viename Lietuvos didmiestyje gyvenanti Rima pagal statistinius rodiklius galėtų būti priskiriama vidurinei šalies gyventojų klasei. Moteris jau beveik 15 metų dirba vienos valstybinės įstaigos skyriuje, ne kartą yra kėlusi kvalifikaciją, todėl jos einamos atsakingos pareigos garantuoja didesnį atlyginimą.

Be to, ji turi karjeros perspektyvas – įvykdžiusi kvalifikacinius reikalavimus galėtų taikytis net į vadovaujamas pareigas ir gauti 100–200 eurų didesnį atlyginimą.

Atrodo, pavydėtinas valdininko gyvenimas. Tačiau Rimai dabar ne karjera galvoje – jau ketvirtus metus ji gyvena šiek tiek kitokiu ritmu: sulaukusi pavasario visuomet išeina atostogauti ir išvažiuoja į Norvegiją, kurioje dirbdama praleidžia porą mėnesių.

„Išnaudoju tam ne tik man priklausančias kasmetes, bet ir nemokamas atostogas. Taip elgiuosi ne aš viena – tokią galimybę man pasiūlė kolegė, jai pasiūlė vadovas: sako, važiuokit, vasarą pas mus vis tiek darbo nedaug. Norvegijoje tokiu metu pilna įvairiausių žemės ūkio darbų, darbdaviai apgyvendina, per trumpą laikotarpį galima užsidirbti tikrai apvalią sumą“, – pasakojo moteris.

Ji vaizdžiai iliustravo gaunamą atlyginimą: savaitės atlygio už darbą Norvegijos ūkininko laukuose tikrai užtenka tam, kad būtų padengtos viso šildymo sezono Lietuvoje išlaidos, kurias tenka pakloti už trijų kambarių butą.

„Su manimi kasmet važiuoja ir vyras. Jis dirba privačiame sektoriuje, tačiau jam irgi pavyksta sutarti su vadovu dėl darbo vietos išsaugojimo. Sūnus šiemet baigia mokyklą.

Todėl labai džiaugiamės galėdami suderinti darbus Lietuvoje ir užsienyje, papildomos pajamos mūsų šeimai padeda išspręsti tikrai daug klausimų.

Žinoma, darbas nelengvas, kai atvykau pirmą kartą, po dviejų dienų prakeikiau jį ir norėjau važiuoti namo. Tačiau išmokau tam nusiteikti, žinau, kad tai laikina ir tikrai verta“, – kalbėjo Rima. Ji savo planų nežada atsisakyti ir ateityje.


Nugaras lenkia ir Lietuvos šviesuoliai

Kad šiuo metu sezoniniai darbuotojai žemės ūkyje yra itin paklausūs, liudija ir darbo pasiūlymų gausa – internete apstu skelbimų.

Britai žemės ūkio produkcijos rinkėjams ir pakuotojams dažniausiai siūlo minimalų 7,5 svaro sterlingo valandinį atlyginimą, norvegai už tai pasiruošę mokėti apie 10,5 euro, danai – 10–15, švedai – 8 eurus. Vokietijoje nurodomas mėnesinis atlygis – 1,2 tūkst. eurų.

Būtent į šias šalis dažniausiai ir traukia lietuviai. Beveik visada darbuotojams padengiamos kelionės ir apgyvendinimo išlaidos.

Tokie pasiūlymai vilioja ne tik mažiausias pajamas gaunančius lietuvius, bet ir nuolatinį darbą turinčius žmones. Tarp jų – ir mokytojai: šias itin atsakingas pareigas užimantys prestižinės profesijos atstovai turi ilgesnes atostogas, tačiau jas išnaudoja ne tinkamai pailsėti ir pasirengti ugdyti ateities kartą, o papildomam uždarbiui gauti.

Tai patvirtino ir įdarbinimo agentūros, tarpininkaujančios darbdaviams.

„Didžiausia sezoninių darbų paklausa yra nuo balandžio iki spalio, papildomos darbo jėgos darbdaviai prašo ir prieš Velykas ar Kalėdas – tuomet trūksta rankų sandėliuose, mat suaktyvėja prekyba. Mūsų kompanijos specializacija – darbas logistikos ir gamybos pramonės įmonėse Vokietijoje ir Olandijoje, taip pat kitose srityse.

Sezoninis darbas Olandijoje ar vasaros darbai Vokietijoje dažniausiai sudomina studentus ir moksleivius, laikinas darbas užsienyje taip pat patrauklus mokytojams, mat jiems sąlygos yra palankios – tuo metu atostogauja.

Sezoniniai darbuotojai sudaro apie 5 procentus visų, kurie į mus kreipiasi dėl darbo užsienyje“, – pasakojo tarptautinės įdarbinimo agentūros „Qbis“ darbuotojų atrankos vadovas Ričardas Tenene.

„Aš galiu patvirtinti, kad dalis sezoninio darbo ieškančių žmonių – nuolatinį darbą Lietuvoje turintys gyventojai, tačiau jie sudaro labai nedidelę dalį visų ieškančiųjų. Labai patogu mokytojams, jiems nereikia darbdavio prašyti ilgesnių nemokamų atostogų, nes ir taip visa vasara laisva.

Tačiau galima teigti, kad ieškančiųjų darbo užsienyje mažėja, veiklos dabar užtektinai ir Lietuvoje. Be to, kiekvienu atveju reikia skaičiuoti, o suskaičiavus neretai daroma išvada, jog išvažiuoti neapsimoka.

Pavyzdžiui, tokių profesijų atstovai kaip statybininkai tikrai gana gerai uždirba ir namuose“, – sakė UAB Įdarbinimo tarpininkavimo centro vadovas Žilvinas Padegimas.

Garantuotas mokesčių grąžinimas

Už sezoninį darbą gautas atlyginimas – tai pajamos, kurias reikia deklaruoti, o tai dažniausiai reiškia, kad bus sugrąžinta ir valstybei permokėtas pajamų mokestis.

„Mes neskirstome į atskirą grupę tų savo klientų, kurie užsienyje dirba sezoninius darbus, todėl negaliu jų išskirti.

Tačiau jeigu žmogaus pajamos per metus neviršija neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) toje šalyje, tikėtina, kad jam sugrįš visi permokėti pajamų mokesčiai“, – paaiškino mokesčių grąžinimo bendrovės „RT Tax“ direktorius Vaidas Paknys.

Anot jo, Vokietijoje NPD pernai siekė 8 652 eurus, Jungtinėje Karalystėje – 11 tūkst. svarų sterlingų.

„Dirbant sezoninius darbus sunku viršyti NPD. Jungtinė Karalystė dar išsiskiria ir tuo, kad šioje valstybėje teikiant deklaraciją nereikia nurodyti kitose šalyse gautų pajamų. O Vokietijos mokesčių inspekcijai reikia pranešti apie ne tik ten, bet ir kitur gautas pajamas“, – sakė V. Paknys.

Deklaracijas galima pateikti grįžus į Lietuvą, tai reikia padaryti ne tik norint susigrąžinti mokesčius, bet dažnai ir privaloma, tad V. Paknys rekomenduoja užsienyje bent trumpam padirbėjusiems lietuviams susitvarkyti šiuos formalumus, kitaip galima užsitraukti užsienio valstybės mokesčių inspekcijos rūstybę ir netgi nemenkas baudas.

Britai lenkiasi prieš imigrantus

Jungtinėje Karalystėje šiuo metu gali dirbti apie 60 000 sezoninių darbuotojų ir jeigu ne jie, šalies laukuose užauginamos gėrybės tiesiog supūtų ten, kur auga.

Todėl vietos ūkininkus tiesiog nupurto vien nuo minties, jog JK vyriausybė įgyvendins savo planus ir po pasitraukimo iš ES apribos judėjimo laisvę bendrijos piliečiams.

„Jeigu migracija bus apribota, bus visiškai nesvarbu, ar britai susitars su ES dėl tarpusavio prekybos. Tokiu atveju mes nesugebėtumėme gaminti ir perdirbti maisto produktų netgi sau. Be darbo jėgos – nuolatinės ar sezoninės – maistas paprasčiausiai supūtų laukuose“, – dienraščiui „The Guardian“ aiškino nacionalinės ūkininkų sąjungos prezidentas Meurigas Raymondas kasmetėje organizacijos konferencijoje Birminghame.

Anot jo, siekiant išlaikyti dabartinius šalies aprūpinimo maisto produktais tempus, jau 2020 metais reikės mažiausiai 90 000 sezoninių darbuotojų. Prognozuojama, kad tais metais JK minimalus valandinis atlyginimas sieks 9 svarus sterlingų.

Tačiau žemdirbiai pasiruošę mokėti ir daugiau, mat sezoninius darbuotojus vadina vienintele išeitimi.

Aplinkosaugos ministerijos kaimo ir maisto produkcijos reikalų sekretorė Andrea Leadsom pareiškė, kad žemdirbiai turėtų investuoti į naujas technologijas, kurios pakeistų sezoninius darbuotojus: valdininkės manymu, tai šiuo metu įmanoma.

Ūkininkai atšauna, kad technika, nors labai brangi, nėra tokia patikima bei kruopšti ir niekada nepakeis žmogaus rankų žemės ūkyje.

Daugiau naujienų saviems Jungtinėje Karalystėje - tiesa.com.