Tačiau didžiausia grėsmė, pasak G. Soroso, slypi Italijoje, kur bręsta bankų ir migrantų krizės.
„Auganti inercija gali būti pakankamai stipri ir įveikti bankų ir migracijos krizes Italijoje“, – ketvirtadienį Briuselyje vykstančiame ekonomikos forume kalbėjo garsus milijardierius investuotojas.
Dviejų rūšių režimai
G. Sorosas savo pranešimą pradėjo paaiškinimu, kaip jis skirsto politinius režimus.
„Yra dvi politinių režimų rūšys: viename žmonės renka lyderius, kurie turėtų tarnauti žmonių interesams, kitame valdantieji manipuliuoja žmonėms tam, kad patenkintų savo interesus“, – pasakojo jis.
Pirmojo tipo valstybes G. Sorosas vadina atviromis visuomenėmis, o antrojo – mafijos šalimis, kurios tik demonstruoja demokratijos fasadą.
Europa krizėje
Pranešėjas Briuselyje susirinkusiai auditorijai teigė, kad Europos Sąjungai (ES) būtina keistis.
„Viskas buvo gerai iki 1992 metais pasirašytos Mastrichto sutarties. ES architektai žinojo, kad jie nėra baigta: sukurtas bendras Europos centrinis bankas, bet bendro iždo Bendrija neturėjo. Tačiau tikėtasi, kad ilgainiui atsiras politinės valios sukurti ir jam“, – dėstė G. Sorosas.
Jo teigimu, kitam žingsniui, pirmiausia, sutrukdė Sovietų Sąjungos žlugimas ir po to sekęs Vokietijos sujungimas. Dar vienas bendro iždo sukurti neleidęs istorinis įvykis – 2008-ųjų finansų krizė.
G. Sorosas pasakojo, kad formaliai ES valdyti turėtų Europos Parlamentas ir Europos Komisija.
„Tačiau po 2008 metų visa reali jėga migravo į Europos Taryba. Šis neatitikimas tarp formalios ir faktinės galios yra to, ką aš vadinu „ES tragedija“ širdyje“, – kalbėjo jis.
Apsupta priešų
G. Sorosas teigė, kad jaunoji karta ES idėja tiki kur kas mažiau, nei jo amžiaus žmonės tikėjo savo laiku.
„Antieuropietiškos, ksenofobinės politinės partijos puoselėja vertybes, kurios yra visiškai priešingos toms, kuriomis remiantis buvo sukurta ES“, – sakė jis.
Pranešėjo teigimu, šiandien Europa apsupta priešiškų jėgų – pradedant V. Putino Rusija ir R. T. Erdogano Turkija, baigiant A. F. El-Sisio Egiptu ir Jungtinėmis Valstijomis, „kurias D. Trumpas nori sukurti, bet negali“.
Galimybė keistis
G. Sorosas priekaištavo, kad po 2008 metų euro zona vis labiau priminė būrį narių, tarpusavyje susijusių tik įsiskolinimo ryšiais.
„Įsiskolinusios valstybės tuomet negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų, o kreditorių valstybės joms diktavo neįmanomas sąlygas. „Diržų veržimosi“ politikos priemonės tik dar labiau pablogino įsiskolinusiųjų padėtį“, – tvirtino jis.
Milijardierius pasisakė ir apie artėjančias derybas dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES.
„Brexit“ gali tapti reformų katalizatoriumi“, – ragino G. Sorosas.
Jis siūlė 28 ES narėms suteikti daugiau laisvės renkantis konkrečias politines priemones progresui pasiekti.
„Reikėtų kalbėti ne apie skirtingų greičių Europą, bet apie skirtingų kelio juostų Europą“, – sakė G. Sorosas.
Pranešėjas savo kalbą baigė įvardindamas dvi šalis, kurios ES idėjai šiandien trukdo labiausiai, tai – Lenkija ir Vengrija.
