Per tą laiką ji pelnė keturis gandrus, buvo išplėsta, o savininkų Romos ir Eimanto Zalensų vaikai užaugo ir įsitraukė į šeimos verslą. Pernai Zalensai svečių nepriėmė, o šiemet turizmo sezoną pradeda iš esmės atsinaujinę.
Privalu spėti koja kojon su laiku
Pernai Padubysio kaime (Vilkijos apylinkių seniūnija) virte virė darbai – Zalensai rekonstravo sodybą. „Privalai atidžiai stebėti, sekti besikeičiančias tendencijas ir spėti koja kojon su laiku. Jei nepersitvarkysi, nepasiūlysi naujovių, netobulėsi, žmonės nebegrįš ir nerekomenduos kitiems“, – įsitikinusi sodybos šeimininkė Roma.
Anot pašnekovės, iš namo, nuo kurio ir prasidėjo verslas, liko tik sienos ir židinys. Rekonstrukcijos metu panaikinta biliardo salė, taip atsirado 3 papildomi kambariai.
Zalensai atsisakė ir baseino, vietoje jo įrengta jauki pokylių salė. Kaimiška troba šiek tiek padidinta, įtaisytos šildomos grindys, apšiltintas stogas, o pertvarkant kambarius prie kiekvieno įrengti dušai ir tualetai.
Atnaujintame name atsirado jaunųjų kambarys – vasarą tris iš keturių savaitgalių sodyboje klega vestuvių puota. Naujovių esama ir lauke: tarp akmenų įkomponuoti šviestuvai, pertvarkyti gėlynai.
Šiuolaikiškumo ir modernumo vengia
Menininkai yra nuolatiniai klientai Zalensų poilsio ir pramogų slėnyje. Būtent jie šeimininkams padėjo sukurti interjerą ir aplinką: kiemą puošia plenerų metu išskobtos medžio skulptūros, dailininkė ištapė medinių lovų galvūgalius, spinteles ir kitus baldus, kalvis nukalė ne tik įspūdingus laiptų turėklus, bet ir lovų rėmus.
Audėja kaimiškam kambariui išaudė lovatieses, užuolaidas ir kilimėlius.
Atnaujintame pastate dviejų vienodų kambarių nėra. „Nenorėjau, kad atrodytume kaip viešbutis, kuriame visi kambariai vienodi. Ką ten vieno viešbučio kambariai, kone visuose viešbučiuose pamatysi vienodus baldus, skiriasi tik įstaigų pavadinimai“, – šypsojosi pašnekovė.
Kurdami interjerą, sodybos šeimininkai turėjo tik vieną prašymą – kad jis būtų arčiau gamtos, vyrautų medžiai, lapai, gėlės, augalai. „Juk esame kaimo turizmo sodyba, šiuolaikiškumas ir modernumas pas mus net nederėtų“, – argumentavo Roma.
„Zalensų sodyboje“ įrengta net 18 kambarių, čia vienu metu gali svečiuotis 60 žmonių. Visą kompleksą – poilsio ir pramogų slėnį – sudaro „Amatų“ namas, kuriame telpa dar 20 svečių, nuošaliau, ant Dubysos kranto, pastatyta sodyba „Pas Pinčiuką“, kurioje vietos užtenka 35 svečiams, stovyklavietė „Dubysa“, yra „Gegužinių“ slėnis.
Klientais nesiskundžia
Kitų kaimo turizmo sodybų savininkai dažnai net viešai pasiguodžia, kiek nuostolių ir nemalonumų pridaro klientai.
O R. Zalensienė džiaugėsi: „Klientai gerėja, tampa vis kultūringesni. Pamatę svieto ir čia stengiasi neapsikiaulinti, o kartu yra reiklesni: nori patogumų – dušo ir tualeto prie kiekvieno kambario. Negaliu kalbėti už visus, tačiau mums nepasitaikė blogo jaunimo, kad ką nors sulaužytų, pridarytų nuostolių. Tie, kurie vieši pas mus, net batus prie įėjimo palieka, neina su jais į koridorių ir kambarius.“
Zalensų poilsio ir pramogų parko tradiciniais klientais tapo krikščioniškasis jaunimas. Jų stovyklos trunka 10 dienų.
Teoriškai, tiek laiko gyvenantys klientai kaimo turizmo sodyboms yra labai patogūs, bet apčiuopiamesnio pelno iš krikščioniškojo jaunimo stovyklos Zalensai negauna, pasitenkinama moraline nauda, nes su stovyklautojais, anot sodybos šeimininkės, labai įdomu bendrauti.
Vyras idėjai nepritarė
Paprašyta prisiminti veiklos pradžią, R. Zalensienė šypsojosi: „Eimantas turėjo transporto įmonę, todėl pas mus atvykdavo klientų, buvo rengiami susitikimai, reikėdavo priimti svečius. Ir visa tai darydavome už ačiū. Tuo metu kaimo turizmas pradėjo leisti šaknis Lietuvoje, todėl nusprendėme jį išbandyti. Aišku, vyras žiūrėjo skeptiškai. Tačiau iš pradžių beveik neturėjome konkurentų, tai buvo naujovė, žmonės važiuodavo vien iš smalsumo.“
Nors pirmąjį sezoną Zalensai pirmuosius klientus priėmė rugpjūčio 10 d., norintiems atostogauti kaime galėjo pasiūlyti tik 5 kambarius ir salytę, vis dėlto pradžia nenuvylė, todėl po truputį pradėjo plėstis. Kai Romos tėvai nusprendė nebelaikyti gyvulių, Zalensai rekonstravo ūkinį pastatą ir jame įrengė 6 kambarius, praplėtė salę.
Prieš 12 m. ant Dubysos kranto surentė Pinčiuko trobą, o prieš kelerius įrengė stovyklavietę, ši priklauso sūnui. Joje dažniausiai apsistoja baidarininkai ir nakvoja palapinėse. „Reaguojame į atsiliepimus, klientų poreikius, būtent jų pageidavimu pastatėme pavėsinių, įrengėme „Gegužinių“ slėnį“, – permainas vardijo pašnekovė.
Mada sparčiai keičiasi
Veiklos pradžioje Dubysos šlaitais Eimantas pavežiodavo svečius atviru, į tanketę panašiu automobiliu. Šios ekstremalios paslaugos teko atsisakyti, nes dažnas klientas transporto priemonę norėdavo vairuoti pats. Atsakyti nemandagu, o leisti – nesaugu. Po kurio laiko nebeliko ir besižavinčių maudynėmis baseine, dabar užtenka pirties, kubilo ir sūkurinės vonios. Nepopuliarus tapo biliardas.
Jau kelerius metus ant bangos – baidarių žygiai.
Prieš ekonomikos nuosmukį keturių gandrų kaimo turizmo sodybą, esančią Jurbarko rajono pakraštyje, kolektyvo šventėms užsisakyti mėgdavo bendrovės. Ši mada taip pat paseno, tačiau, anot Romos, smagu stebėti klientų karjerą: kas Seimo nariais tapo, kas generaliniais direktoriais.
„Tik mes neužaugome iki generalinių direktorių, nors, kita vertus, kas gi draudžia taip pasivadinti, jeigu kas nors nuo to keistųsi, – kvatojo moteris. – Ir labai smagu, kai klientai sugrįžta, prisimena. Juk dabar žmonės juda, keliauja, neužsiciklina.“
Šiuo metu kaimo turizmo sodybų pasiūla didelė. Gana ilgai Kauno rajone tebuvo 6 oficialiai veikiančios tokios įstaigos, o šiuo metu – jau net 30, o kur dar tos, kurios neįsiregistravusios ir nemoka mokesčių. Todėl, anot Romos, egzistuoja kainų skirtumas.
Moteris tvirtino: jei šį verslą reikėtų pradėti dabar ir su šiais pinigais, tikrai neapsimokėtų. Pirmiausia, pakankamai neuždirbtum, nes reikėtų nustatyti labai mažą kainą arba siūlyti tai, ko dar nėra Lietuvoje; antra, nebūtum toks žinomas, nes dabar esą dirba ir uždirba pats vardas.
„Kiekvienais metais tenka ką nors remontuoti: tai išteptą sieną perdažyti, tai sulūžusį baldą sutvarkyti, pakeisti sugedusią spyną ar santechnikos įrangą. Atnaujinti patalynę, rankšluosčius, staltieses. Klientai dabar reiklūs, jei apleisi, nugyvensi – svečių nelauk, – neslėpė pašnekovė. – Aišku, yra kelios žmonių kategorijos, vieni sako: „Mums svarbi kaina, o gyventi galime bet kaip.“ Tačiau turime išlaikyti kartelę, nemokame ir negalime daryti bet kaip. Nenorime tokių, kurie atvažiuoja tik pagerti ir viską laužyti, mes orientuojamės į šiek tiek aukštesnio lygio poilsiautojus.“
Plėsti pramogų ir paslaugų paketo Zalensai neplanuoja, tam reikalingos nemažos investicijos ir yra rizikos, kad, besikeičiant vartotojų skoniui, jos paprasčiausiai neatsipirks.
„Gavome pasiūlymą rengti edukacines programas vaikams, tačiau neradome žmonių, kurie galėtų ir norėtų užsiimti su vaikais. Tiek šuniuką, tiek kačiuką, tiek vaiką reikia mylėti, darbuotojų, kurie ateitų tik atbūti laiką ir pasiimti pinigą, mums nereikia“, – sakė Roma.
Tiesa, Zalensai ketina įrengti kluono teatrą, tačiau kol kas nuo visų planų susilaiko, nori pažiūrėti, koks bus sezonas po rekonstrukcijos.
