Trišalės tarybos posėdyje sutarta metams atidėti laikinojo darbo įmonių licencijavimą, tačiau socialiniai partneriai nerado bendro požiūrio, ar jo išvis reikia.

Sutarimo rasti nepavyko dėl nekonkuravimo ir daugelio kitų klausimų.

Kodeksą keičia 3 metus

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje susirinkę atstovai pavasario viduryje jau yra pateikę savo poziciją dėl kodekso pataisų, kurioms pritaria.

Tačiau iš naujo kodeksą išnagrinėjęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) praėjusios savaitės pabaigoje užregistravo pataisų, dėl kurių Trišalė taryba pasisakiusi nebuvo.

Tai pamatę premjeras Saulius Skvernelis ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis paprašė, kad Trišalė taryba aptartų ir jas.

Apie tai, kam pritarė ir dėl ko nesutarė Trišalė taryba, ką siūlo Seimo SRDK ir ką apie visa tai mano premjeras galima paskaityti čia.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotas, bet buvusios socialdemokratų valdžios vis tiek priimtas Darbo kodeksas turėjo įsigalioti nuo 2017 metų sausio 1 dienos. Tačiau rinkimus laimėję valstiečiai žalieji jį atidėjo iki liepos 1 dienos.

Žiemą S. Skvernelis žadėjo, kad po papildomų diskusijų visas vadinamasis socialinis modelis, kurio pagrindinė dalis yra Darbo kodeksas, bus „visiškai kitoks“.

DELFI primena, kad socialinį modelį kūrę mokslininkai darbą pradėjo 2014 metų vasarį, t.y. daugiau nei prieš 3 metus.

Iki liepos 1 dienos, kada turi įsigalioti pataisytas kodeksas, antradienį buvo likusios 39 dienos.

S. Skvernelis laikysis susitarimo

Antradienį Trišalės tarybos posėdyje trumpam apsilankęs premjeras sakė, kad socialinis dialogas tarp darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės atstovų yra prasmingas.

„Tik tikro socialinio dialogo metu galima surasti kompromisus.

Šiandien paprašėme išimti iš Seimo darbotvarkės Darbo kodekso svarstymą ir prašome jūsų pareikšti savo nuomonę. Kokį sprendimą priimsite, toks bus gerbtinas ir tiek didžiausios Seimo frakcijos nariai, tiek koalicijos partneriai (tikiuosi) gerbs šį sprendimą ir laikysis socialinio dialogo susitarimo“, – kalbėjo jis.

Saulius Skvernelis

S. Skvernelis tikėjosi, kad Seimas ketvirtadienį pagaliau galės svarstyti naująjį kodeksą.

Dėl nekonkuravimo nesutarė

Pagal praėjusią savaitę registruotas pataisas, Seimo SRDK nori įpareigoti darbdavį mokėti 40 proc. atlyginimo dydžio kompensaciją darbuotojui, kai darbdavys darbo santykių metu nenori, jog darbuotojas vykdytų savarankišką komercinę veiklą ar nedirbs kitam darbdaviui.

Tai taikoma specifinių žinių turintiems darbuotojams.

„Mes palaikome komiteto nuomonę“, – Trišalės tarybos posėdyje sakė Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė.

„Čia bandoma suplakti du dalykus: interesų konfliktą ir santykius po darbo santykių nutraukimo“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos prezidiumo narys Andrius Romanovskis.

Darbdaviai nurodė, kad siūlo pažiūrėti, kaip nuostata veiks praktiškai. Taigi buvo fiksuotos skirtingos socialinių partnerių pozicijos.

Licencijavimą atideda metams

SRDK taip pat pasiūlė numatyti laikinojo įdarbinimo įmonių, kurios „nuomoja“ darbuotojus, licencijavimą.

„Reiktų stiprinti dabartinę priežiūrą“, – į Trišalės tarybos narius kreipėsi Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos valdybos pirmininkas Arūnas Mieželis.

„Sugriežtintas leidimo išdavimas apribotų tų įmonių skaičių ir jas išgrynintų.

Nes dabar Lietuvoje yra 136 laikinojo įdarbinimo įmonės, tačiau pusė visų jose dirbančių darbuotojų priklauso vienai įmonei ir statistika neparodo, kuo iš tiesų užsiima visos kitos“, – sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.

Profsąjungos pritarė licencijavimui, tačiau siūlė atidėti šio reikalavimo įsigaliojimą metams, o darbdaviai mano, kad licencijavimo reikalavimas yra perteklinis, tačiau pritarė jo atidėjimui vieneriems metams.

A. Romanovskis siūlė per metus parengti sprendimus dėl laikinojo įdarbinimo įmonių problemų.

Andrius Romanovskis

Galiausiai pritarta premjero patarėjo Luko Savicko pasiūlymui, kad laikinojo įdarbinimo įmonės pereinamuoju laikotarpiu turės atitikti tam tikrus kriterijus, dėl kurių apsispręsti ketinama vėliau.

Laikino darbo problematika

SRDK pasiūlė, kad laikinojo įdarbinimo įmonių darbo sutartyse būtų numatyta darbo laiko norma (kiek valandų per mėnesį reikia dirbti) ir režimas (kaip tos valandos pasiskirsto).

Darbdaviai tam nepritarė. Savo ruožtu profsąjungos pabrėžė, kad mėnesio darbo laiko norma turi būti apibrėžta, bet sutiko atsisakyti darbo laiko režimo numatymo.

„Suminė darbo laiko apskaita negali būti taikoma, jeigu asmuo dirba ne visą darbo laiką“, – sakė A. Černiauskas.

Tarp naujų pataisų taip pat yra tai, kad tarp laikinojo darbo darbuotojo siuntimų per vieną mėnesį gali būti ne daugiau nei 5 darbo dienų neapmokamas laikotarpis. Tiek darbdaviai, tiek darbuotojai tam pritarė.

Dar viena Seimo komiteto pataisa – laikinojo darbo naudotojas turėtų teikti informaciją apie vidutinį darbuotojų darbo užmokestį (naudotojas yra ta įmonė, kuri „nuomojasi“ darbuotoją iš laikinojo įdarbinimo įmonės).

A. Černiauskas pasiūlė tokį kompromisą šiuo klausimu: informacija teikiama laikinojo įdarbinimo įmonei to pareikalavus.

Artūras Černiauskas

Kenksmingų sąlygų apmokėjimas

SRDK pasiūlė, kad tais atvejais, kai Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas asmenims, kurių darbas susijęs su didesne protine, emocine, ar žmonėms, kurie dirba kenksmingomis sąlygomis, jiems turėtų būti apmokama kaip už visą laiką.

A. Romanovskis aiškino, kad reikėtų palikti, kad ši nuostata būtų reguliuojama Vyriausybės susitarimu, nes taip jau anksčiau buvo sutarusi ta pati Trišalė taryba, bet Seimo komitetas neatsižvelgė į jos nuomonę, nors valdantieji žadėjo, jog jos susitarimai nebus kvestionuojami.

Profsąjungų atstovai neprieštaravo tokia nuomonei.

Netesybos

Kai darbo santykiai pasibaigia ne dėl darbuotojo kaltės, bet darbdavys neatsiskaito su darbuotoju, komitetas siūlo neriboti netesybų dydžio. Netesybos apskaičiuojamos darbuotojo vidutinį atlyginimą padauginus iš uždelstų mėnesių skaičiaus. Netesybos pridedamos prie skolos.

Profsąjungos palaikė tokį SRDK pasiūlymą, tuo metu darbdaviai jį laikė neteisingu. Po šiokių tokiu diskusijų sutarta, kad uždelstų mėnesių skaičius negalėtų būti didesnis nei 6.

Saugomi darbuotojai

SRDK pasiūlė, kad darbo ginčo metu, apsauga nuo atleidimo būtų taikoma ne tik profesinės sąjungos vadovui ar darbo tarybos pirmininkui, bet ir kitiems darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims.

Tai gali būti ir profsąjungos vicepirmininkas, ir kiti asmenys, kurie dalyvauja ginče ir atstovauja darbuotojui.

Darbdaviai sakė, kad negali pritarti tokiam plačiam apibrėžimui, o profsąjungos siūlė, kad būtų saugomi renkami organai.

Streiko skelbimas

Šiuo metu numatyta, kad ketvirtadalis profesinės sąjungos narių gali paskelbti streiką, streiko metu streikuojantys darbuotojai negauna darbo užmokesčio.

Tačiau SRDK dar pritarė nuostatai, kad streiko metu darbdavys negali priimti vienašališko sprendimo nutraukti įmonės ar padalinio veiklos, trukdyti darbuotojams ateiti į darbo vietas, sudaryti kitas sąlygas stabdyti įmonės ar padalinio veiklą.

Darbdavys taip pat streiko metu negalėtų į streikuojančiųjų vietas priimti naujų darbuotojų, išskyrus tuos atvejus, jei paskelbiamas lokautas.

Lokautas yra laikinas streikuojančių darbuotojų darbo sutarčių vykdymo sustabdymas. Taip elgtis galima, tik po 7 kalendorinių dienų nuo streiko pradžios.

Darbdavių ir profsąjungų pozicijos išsiskyrė ir šiuo klausimu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (181)