Tarpusavio skolinimas yra vadinamosios dalijimosi ekonomikos atmaina, laikoma alternatyva bankams ir kitoms kreditų įmonėms. Šio skolinimosi būdo platformos internete suveda norinčius pasiskolinti ir norinčius paskolinti bei uždirbti palūkanų, o pačios uždirba iš tarpininkavimo mokesčių.

Lietuvos banko duomenimis, 2016 metų gruodžio 31 dieną viešajame tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąraše buvo penkios įmonės. Iš jų trys aktyviai teikė vartojimo kreditus, ir 2016 metais per šias platformas suteiktų vartojimo kreditų dalis pasiskirstė tolygiai nuo 30 iki 36 proc.

Praėjusių metų pabaigoje per tarpusavio skolinimo platformas suteiktų vartojimo kreditų suma sudarė 7,8 mln. eurų. o vidutinis ketvirtinis portfelio sumos augimo tempas siekė 36,4 proc.

Pasiskolinusiųjų skaičius platformose 2016 metų gruodžio 31 dieną buvo 5,5 tūkst., o paskolos davėjų skaičius siekė 10,6 tūkst. Metų pabaigoje vienas paskolos davėjas į vartojimo kreditus vienoje platformoje vidutiniškai buvo investavęs apie 733 eurus.

2016 metais per tarpusavio skolinimo platformas buvo suteikta 4,9 tūkst. naujų vartojimo kreditų, ir jų bendra suma siekė 8,4 mln. eurų. Vidutinė 2016 metais suteikto vartojimo kredito suma siekė 1 725 eurus, vidutinė palūkanų norma – 23,5 proc., vidutinė kredito trukmė – apie 2,5 metų.

Palygino perspektyviausias Baltijos šalyse

„Welltrado“ įkūrėjas Tomas Medeckis DELFI pateikė duomenis apie penkias sparčiausiai augančias tarpusavio platformas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Tarp jų atsidūrė ir dvi lietuviškos – „Paskolų klubas“ ir „Savy“.

„Iš lietuviškų platformų esame sukėlę visas, kurios teikia tarpusavio skolinimo paslaugas (galima pasiskolinti arba investuoti) aktyviai. Likusios platformos arba tarpusavio skolinimo veiklos dar nevykdo, arba ją laikinai pristabdė“, – paklaustas, kodėl sąraše yra ne visos Lietuvos banko sąraše esančios platformos, atsakė T. Medeckis.

Jis taip pat teigė, kad „Welltrado“ tikslas sujungti visas tarpusavio skolinimo platformas, surinkti jų statistinius duomenis ir jas sureitinguoti.

„Daugelis platformų yra uždaros ir viešai nesidalina šiais duomenimis, todėl susisiekiame su platformomis ir prašome pasidalinti“, – sakė T. Medeckis.

„Welltrado“ duomenimis, „Neo Finance“ valdomas „Paskolų klubas“ 2017 metų pirmąjį ketvirtį turėjo 4,1 tūkst. registruotų investuotojų. Platforma buvo paskolinusi kiek daugiau nei 4 mln. eurų, susigrąžinusi 816 tūkst. eurų.

Įmonės „Bendras finansavimas“ valdoma „Savy“ turėjo 14,9 tūkst. registruotų investuotojų, buvo paskolinusi beveik 4,5 mln. eurų, susigrąžinusi beveik 3 mln. eurų.

Kitos trys „Welltrado“ apžvalgoje pateiktos platformos valdomos ne Lietuvoje registruotų įmonių.

Rizikuoja savo pinigais

Komentuodamas šiuos duomenis, T. Medeckis aiškino, kad investuojantys per tarpusavio skolinimo platformas privalo atkreipti dėmesį, kiek paskolų vėluoja arba yra nemokios.

„Tai vieni iš pagrindinių kriterijų parodantys, kaip tarpusavio skolinimo platformos vertina besiskolinančius. Didelis kiekis nemokių ir vėluojančių paskolų yra pirmasis signalas rodantis, kad besiskolinantys delsia grąžinti paskolas arba vėliau jų iš viso negrąžina. Tokioje situacijoje investuotojų pinigai patenka į rizikingą situaciją, kuomet atsiranda galimybė neatgauti dalies arba visos investuotos sumos“, – sakė jis.

T. Medeckis pastebėjo, kad tiek „Paskolų klube“, tiek „Savy“ vėluojančios paskolos neperkopia 9 proc. ribos.

„Tuo metu estiška tarpusavio skolinimo platforma – „Bondora“ šioje srityje „pirmauja“. Daugiau nei nei 22 proc. išduotų paskolų per šią platformą nėra grąžinamos laiku“, – sakė „Welltrado“ įkūrėjas.

T. Medeckis pažymėjo, kad investicijos per tarpusavio skolinimo platformas nėra apdraustos.

,Investuotojai privalo atsižvelgti kokių saugumo priemonių imasi pasirinktos platformos. Pavyzdžiui, ar besiskolinantys privalo duoti užstatą (nekilnojamas turtas, automobilis), ar tokiu atveju jei jis taps nemokus, platforma prisiims atsakomybę ir padengs skolininko paskolą investuotojui, ar tarpusavio skolinimo platforma yra reguliuojama“, – vardijo jis.

Pašnekovas apibendrino, kad prasti kriterijai yra pirmas signalas, kad investuotojai rizikuoja savo pinigais.

Tomas Medeickis
Foto: Asmeninis archyvas

Pastebi ir kitus rodiklius

„Paskolų klubo“ administracijos vadovė Aiva Remeikienė DELFI sakė, kad su T. Medeckio pastabomis nesutinka.

„Tenkinant tik „Welltrado“ paminėtus saugumo kriterijus, galima žiūrėti į įsipareigojimų nevykdymo atvejus ar vėluojančius paskolų mokėjimus. Tačiau finansinių įsipareigojimų nevykdymo procentas neparodo platformos saugumo. Taip pat neparodoma ir platformos investicinė grąžą ją pasirinkusiam investuotojui.

Dar labai svarbu yra platformos turimas įstatinis kapitalas, įstatymų laikymasis vykdant veiklą, licencijų turėjimas, sėkmingas klientų lėšų atskyrimas nuo įmonės lėšų, platformos darbuotojų reputacija, patirtis ir kompetencija, rizikos valdymas, gebėjimas išieškoti vėluojančias įmokas“, – dėstė ji.

A. Remeikienė sakė, kad investuotojui svarbiausias kriterijus yra investicinė grąža.

„Ją rodo platformos gebėjimas atrinkti paskolas ir grąžinti investuotojams vėluojančias įmokas. Pavyzdžiui, pelningesnė platforma gali būti tokia, kurioje vidutinės palūkanos siekia 18 proc., finansinių įsipareigojimų nevykdo 6 proc. paskolos gavėjų, bet iš šių 60 proc. vėluojančių 70 proc. susimoka įmokas išieškojimo metu, nei ta, kurioje finansinius įsipareigojimus laiku vykdo 100 proc. paskolos gavėjų, bet palūkanos platformoje yra tik 13 proc. Taigi nemokų dydis atsispindi palūkanų dydyje ir kuo rizikingesnis paskolos gavėjas, tuo brangiau jam yra suteikiama paskola“, – lygino ji.

„Paskolų klubo“ atstovė taip pat aiškino, kad investavimas į žmonių paskolas investuotojui visada yra rizika.

„Finansinių įsipareigojimų nevykdymas laiku pagal grafiką dar nereiškia, kad investuotojai prarado investuotus pinigus. Dalis investuotojų investavo su Užtikrinimo fondo paslauga – jie visas įmokas gauna laiku.

Kiti pasinaudojo „Paskolų klubo“ siūlymu parduoti vėluojančias investicijas ir neturi vėluojančių paskolų per 90 dienų. Pati platforma suteikia galimybę investuotojams sumažinti nemokumo riziką arba visai eliminuoti ją iki minimumo, riziką perkeliant platformai“, – dėstė pašnekovė.

A. Remeikienė teigė, kad įmokų vėlavimus lemia įvairūs faktoriai.

„Pavyzdžiui, tai susiję ir su klientų gaunamu darbo užmokesčiu laiku. Paskolai patekus į biržą ji gali būti sufinansuojama per 14 dienų, tačiau paskolos sufinansavimo data nebūtinai sutaps su paskolos gavėjo atlyginimo data, todėl vėlavimai iki 30 dienų yra dažnas reiškinys.

Kaip riziką galima vertinti paskolas vėluojančias virš 90 dienų. Dažnu atveju tokios sutartys su paskolos gavėjais jau yra nutraukimo stadijoje, tačiau tai nereiškia, kad investicijos prarandamos“, – pasakojo ji.

Pinigais įkainota rizika

„Savy“ vadovas Vytautas Zabulis taip pat nesutiko, kad vėluojančios ar nemokios paskolos geriausiai parodo platformos saugumą.

„Svarbiau yra portfelio trukmė, nes pačioje veiklos pradžioje rezultatai visą laiką yra labai geri. Todėl reikia atsižvelgti į kelis dalykus: į veiklos trukmę, vidutinį paskolos amžių.

Jei tai yra greitieji kreditai, tai po 6–9 mėnesių gali matyti rezultatą. Jei tai yra ilgos paskolos, tai tada reikia žymiai ilgesnio laiko“, – svarstė jis.

V. Zabulis dėstė, kad būna atvejų, kai nemokios paskolos ir vėlavimai yra labai dideli, bet ir palūkanos labai aukštos.

„Tokiu atveju investuotojai vis tiek uždirba pinigus. Arba gali būti kitaip – gali būti labai mažos palūkanos ir labai mažai nemokių paskolų. Tada investuotojai irgi supirks savo investicijas. Sakyčiau, kad gebėjimas įvertinti riziką ir ją įkainoti pinigais yra svarbiausias rodiklis“, – DELFI sakė „Savy“ vadovas.

Jis savo platformos statistiką vertino gerai.

„Naudojamės statistiniu rizikos vertinimo modeliu. Statistiškai apskaičiuojame, kokia tikimybė, kad žmogus negrąžins paskolos ir pagal tai parenkame palūkanas. Jei tikimybė negrąžinti yra labai didelė, tai ir palūkanos bus, tarkim, 40–45 proc.

Kiekvienas patenka į tam tikrą statistinę kategoriją ir visi turime tikimybę negrąžinti paskolos. Žmogus gali netekti darbo, jam kažkas gali atsitikti, galbūt jis šiaip nuspręs viską mesti ir keliauti aplink pasaulį“, – pasakojo pašnekovas.