Tačiau, pasak Mindaugo Reinikio, pirmiausiai pati Lietuva valstybiniu lygiu turi apsispręsti, ar jai reikia Kinijos investicijų ir kokiomis sąlygomis jos galėtų būti pritrauktos.

„Tai yra didžiulė paraiška iš Kinijos pusės, kad jie yra rimtai nusiteikę dalyvauti naujos pasaulio tvarkos kūrime. Didžiąja dalimi, be abejo, ekonominės tvarkos, nes visur yra akcentuojamas taikus procesas, verslas ir prekyba“, - BNS sakė M.Reinikis.

Visgi, anot jo, lozungai ir įvairūs pareiškimai ne visuomet reiškia turinį, todėl negalima atmesti galimybės, kad „žadamas 124 mlrd. JAV dolerių pyragas stalo nepasieks“.

„Net jei šis pyragas bus patiektas ir pinigai bus dalijami, mes turime suprasti ir tai, kad kinai yra labai pragmatiški žmonės - niekas nėra daroma už dyka, tai nėra labdara. Kinija nėra didžiausia pasaulyje aukok.lt svetainė, nusprendusi, kad pasauliui reikia pagalbos. Jie viską daro labai pragmatiškai, tą mes jau matėme Afrikoje, tą dabar stebime Vidurio ir Rytų Europoje, kur Kinija turi 16+1 formatą“, - aiškino M.Reinikis.

„Už kiekvieną investuojamą dolerį, eurą ar juanį, be abejo, yra kažko prašoma mainais“, - pridūrė jis.

Todėl, pasak M.Reinikio, siekiant pritraukti Kinijos investicijų labai svarbus yra valstybės vaidmuo.

„Pirmiausiai mes patys turime nuspręsti, ar norime kinų Lietuvoje ir jei taip - kokiomis sąlygomis. Mes kaip valstybė kol kas nesame apsisprendę - lyg ir norime, lyg ir ne. Trūksta nuoseklumo, aiškaus valstybinio požiūrio (...) Tą sprendimą galų gale reikėtų priimti ir tai galėtų padaryti Vyriausybė“, - teigė M.Reinikis.

Anot jo, aktyviai su Kinija dirbanti Vengrija turi vicepremjerą Kinijos klausimams su 15-20 žmonių komanda, kuri kalba kiniškai. Švedai ar danai turi po kelis šimtus žmonių vien, pavyzdžiui, Šanchajuje. Tuo metu Lietuva Kinijoje turi ambasadorių ir vieną komercijos ataše, kurie Lietuvai atstovauja ir kitose šio regiono valstybėse.

„Šioje vietoje iš valstybės pusės turėtų būti labai aiški koordinacija. Tai galėtų būti Vyriausybės kanceliarija ir vienas konkretus už Kinijos klausimus atsakingas žmogus, „Investuok Lietuvoje“, turinti tam būtinus įgaliojimus, Ūkio arba Finansų ministerijos“, - svarstė Lietuvos ir Kinijos verslo tarybos pirmininkas.

M.Reinikio teigimu, „Vienos juostos, vieno kelio“ projekto lėšos Lietuvoje galėtų būti investuojamos į geležinkelius, Klaipėdos uostą, be to, Lietuva aktyviai besidominti „China Merchants Group“ Baltarusijoje steigia didelį logistikos parką.

„Kinams Lietuvoje iš infrastruktūros tikrai yra įdomūs geležinkeliai ir Klaipėdos uostas, tačiau visos investicijos ateina su kaina - tai yra arba valdymas, arba nuosavybė. Čia turės būti mūsų sprendimas, ar mes norime tokio modelio, ar ne. Kitu atveju, gal Kinija galėtų paskolinti lėšų pigiau, tačiau šiais laikais visi pigiai skolina“, - sakė M.Reinikis.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas šeštadienį Pekine prasidėjusiame tarptautiniame forume „Viena juosta, vienas kelias“ pažadėjo papildomai skirti 124 mlrd. JAV dolerių šiam Kinijos finansuojamam projektui. Beveik trijų dešimčių valstybių lyderių susitikime Xi Jinpingas taip pat paragino juos atsisakyti protekcionizmo, vaizduodamas savo šalį globalizacijos lydere.

Pekinas viliasi, kad 2013-aisiais pristatytas projektas, kuris yra vadinamas ir naujojo Šilko kelio planu, padės atgaivinti senovinius prekybos maršrutus iš Azijos į Europą ir Afriką. Ši iniciatyva apjungia 65 valstybes, kuriose gyvena 60 proc. pasaulio gyventojų ir yra sukuriamas maždaug trečdalis pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP).

Kai kas Pekino projektą laiko geopolitinės įtakos dalybų žaidimu. Forume nedalyvauja Japonija ir Indija - pastaroji nusprendė praleisti šį susitikimą, pareiškusi nepasitenkinimą Kinijos ir Pakistano ekonominiu koridoriumi – vienu iš naujojo Šilko kelio plano projektų, kurio tikslas yra sujungti Šiaurės vakarų Kiniją ir Arabijos jūrą.

Kiti viršūnių susitikimo dalyviai įspėjo, jog būtina užtikrinti skolinimo tvarumą, kad šalys, kuriose įgyvendinami šimtai projektų, nebūtų apkrautos netvaria skolų našta.

Lietuvai forume atstovauja susisiekimo ministras Rokas Masiulis - jis ketina pristatyti Lietuvos transporto ir logistikos stipriąsias puses, kalbės apie Klaipėdos jūrų uosto plėtros planus, alternatyvų traukinių maršrutą Kinija–Europa per Lietuvą. Kartu su R.Masiuliu jame dalyvauja Klaipėdos uosto direkcijos, „Lietuvos geležinkelių“ ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės atstovai.