Su alkoholio ribojimais neketina sustoti: po poros metų – dar didesnės permainos

Daugeliui ne itin svarbu, iš kokios taurės ar bokalo kavinėje mėgautis gėrimu, kokios spalvos bus skėtis, po kuriuo galima prisėsti. Ir tik išnykus kai kurioms maitinimo vietoms pastebėsime, kad jų neliko.

Tačiau verslui tai reiškia tūkstantines investicijas, papildomas arba visiškai negautas pajamas, naujas darbo vietas arba esamų naikinimą.

Beveik prieš savaitę Seimo sveikatos reikalų komitete buvo svarstomos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos. Buvo sprendžiama, už kokį dokumento tekstą plenariniame posėdyje balsuos visas Seimas.

Vis dėlto ir dabar neaišku, kiek komitetas pritarė Vyriausybės siūlomam reguliavimui, kiek dar pridėjo nuo savęs. Net tame pačiame komiteto posėdyje dalyvavę parlamentarai skirtingai interpretuoja, už ką buvo balsuota ir kas nutarta, nors viena dalis įstatymo pakeitimų turi įsigalioti jau nuo kitų metų pradžios, o kita – nuo 2020 m.

Pavyzdžiui, nustatyti alkoholio pardavimo laiką nuo 10 val. iki 20 val. darbo dienomis arba iki 15 val. sekmadieniais, neparduoti alkoholio neturintiems 20 m., drausti bet kokią alkoholio reklamą (nors neaišku, kas ja nebus laikoma) ir kt., projekte siūloma nuo 2018 m. pradžios.

Dar po dviejų metų turėtų nelikti alkoholio nestacionariose viešojo maitinimo, mažmeninės prekybos vietose ir paviljonuose, sezoninių licencijų tokiai prekybai, o nusipirkti alaus arba sidro bus galima tik mokamuose renginiuose, į kuriuos patekimas ribojamas.

Verslas nežino, kuo tikėti

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė pripažino, kad kai kurie Seimo Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymai, prieštaraujantys Vyriausybės išvadai, buvo netikėti.

„Vėl atsiranda prekių ženklų reklamos draudimas. Sveikatos ministerija, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba (VTAKT) tvirtino, kad tai negalios restoranams, kad bus galimi žymėjimai ant bokalų, taurių, skėčių, ir kt. Dabar skaitau žiniasklaidos pranešimus ir netikiu savo akimis – viso to nebeliko“, – stebėjosi asociacijos prezidentė.

Ji neslėpė, kad dėl Vyriausybės nutarimui prieštaraujančių reklamos ir lauko kavinių veiklos ribojimų asociacijos vardu siūlys naujas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas.

„Šnekos šnekomis, bet žinote, versle duotas žodis yra kaip sutartis. O čia diskutuoji, susitari, garantuoja, kad bus taip, kaip sutarta ir vėl viskas apsiverčia“, – komentavo E. Šiškauskienė.

Jos atstovaujama asociacija nepritaria ir komitete atsiradusiems papildomiems naujiems ribojimams lauko kavinių veiklai, kai kurių jų sezoninių licencijų naikinimui.

„Tai paveiks ne tik savivaldybių skelbiamus konkursus dėl lauko prekybos laimėjusias įmones. Papildomi draudimai paveiks ir kitas kavines, kurioms dėl techninių dalykų nepatogu dirbti ir jos įsigyja papildomą licenciją.

Jie turi teisę prekiauti nustatytose ribose. Bet, tarkime, Rotušėje įsikūrusi „Žuvinė“ turi ilgą išėjimą iš vidaus į patalpų iki lauko staliukų.

Kad būtų patogiau klientams ir darbuotojams jie išsiperka papildomą licenciją. Dabar jie nebegalės to daryti ir turės viską nešti iš vidaus. Nesuprantame, kokia yra šio ribojimo logika, komitete bandėme į tai atkreipti dėmesį, bet nepavyko“, – kalbėjo asociacijos vadovė.

Atrodysime truputį juokingai

E. Šiškauskienės teigimu, jeigu jau užsimota drausti ir tokią prekybą, lieka neatsakytas klausimas, kas ir kaip kompensuos verslo investicijas, kurios gali siekti 20 mln. Eur. Atlyginti išlaidas gali paprašyti teisėtų lūkesčių turintys verslininkai.

„Įsivaizduokite, teisėtai laimiu viešai skelbtą savivaldybės konkursą, pasirašau sutartį, investuoju 100 tūkst. Eur, o štai dabar ima ir pasako „ate“ – kur tada tas kompensavimo mechanizmas?“ – retoriškai klausė pašnekovė.

Jos nuomone, pačios savivaldybės gali geriau vietoje nuspręsti, kur, ką ir kaip reguliuoti. Pvz., šiuo metu pajūrio savivaldybių merai svarsto iš viso uždrausti gėrimų prekybą paplūdimiuose nestacionariose kavinėse arba kur kas labiau riboti prekybos laiką.

„Truputį juokingai atrodysime kai užsidarys daugelis lauko kavinių ir restoranų Vilniaus rotušės aikštėje, Vokiečių gatvėje, visų miestų senamiesčiuose, to paties Kauno, į kurį bus perkelti skrydžiai iš Vilniaus, širdyje.

Kažkaip ne nuo to pradedama mažinti Lietuvoje alkoholizmą, juolab, kad visuose šalies restoranuose ir kavinėse viso išgeriama 9 proc. alkoholio.

Kur čia logika? Tikrai ne restoranai yra problema. Kaip tik tikslingiau lygiuotis į tuos pačius skandinavus, švedus – jie skatina eiti į restoranus, nes ten kontroliuojama situacija – matai, kiek išgeria, prireikus gali kontroliuoti, neparduoti“, – svarstė asociacijos vadovė.

Ji teigė negalėjusi patikėti, kad komitete priimti pasiūlymai, kurie prieštarauja Vyriausybės pozicijai, dėl kurios buvo daug diskusijų tarp įvairių visuomenės grupių. Vadovė taip stebėjosi -kaip praktiškai bus įgyvendinamos kai kurios įstatymo nuostatos.

„Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kaip realiai kavinėse ir baruose, ar naktiniuose klubuose reikės įgyvendinti draudimą dėl 20 metų nesulaukusių asmenų? Teisiškai nebus priežasties neįleisti pilnamečių. Jei mėgins uždrausti, galės atsidurti teisme, nes gal jaunuolis atėjo pašokti ir atsigerti kolos. O kas ir kaip kontroliuos, ką jie iš tikrųjų vartoja, o jei gėrimus nupirks vyresni giminaičiai ar draugai? Ar tai bus barmeno pareiga?“ – stebėjosi pašnekovė.

Kas nesupranta dėl ko balsavo?

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė praėjusį ketvirtadienį „Verslo žinioms“ aiškino, kad nuo 2018 m. kavinės ir restoranai turės nuimti alkoholio logotipus nuo inventoriaus. Tačiau pirmadienį šią nuostatą komentuodama DELFI tikino priešingai.

„Aš pirmą kartą girdžiu. Iš tikrųjų dėl reklamos mes priėmėme tokį sprendimą, kaip buvo Vyriausybės pasiūlytas. Aš matau komiteto išvadą ir ten yra pritarti Vyriausybės pasiūlymui, jeigu jūs turite omenyje, kad reklama nelaikoma prekės ženklai ant visokių skėčių, peleninių ir t.t. Komitetas pritarė tokiai Vyriausybės išvadai“, – kalbėjo Seimo narė ir tvirtino, kad komitetas pritarė Vyriausybės pasiūlytam reguliavimui.

Tačiau posėdyje taip pat dalyvavęs pirmininkės pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis tvirtina, kad parlamentarai balsavo už komiteto patobulintą straipsnio dėl reklamos versiją.

„Tada komitete šaukiau: ar jūs proto netekote, ką jūs darote. Skėtis ir visa kita bus laikoma reklama, nes pačiame įstatyme jie tos nuostatos neįdėjo.

Komiteto išvadose toje eilutėje nėra pritarimo, buvo pritarta tik Sveikatos reikalų komiteto patobulintam variantui. Dar praėjusį pirmadienį juos įspėjau per neoficialius klausymus – sakiau išsitaisykite šitas nesąmones“, – tikino Seimo narys.

Jo nuomone, A. Širinskienė tvirtina priešingai, nes yra „be proto gudri ir sakys taip, kaip nori girdėti“.

„Tikrai 100 proc. žinau, kad mes balsavome dėl komiteto patobulinto varianto, o jame prekės ženklas laikomas reklama. Mano vienintelio ir buvo balsas – nepritarti. Didžiausia bėda, kad jie tarpusavyje nesusitaria, kas yra reklama.

Ministras sako vienaip, A. Širinskienė kitaip, o VTAKT – dar kitaip. apgauna Seimo narius teikdami balsavimui ir išlenda Seimo nariai, kurie neskaito, už ką balsuoja ir balsuoja už visišką nesąmonę – todėl ir siūlysiu kad Seimas nepritartų šiam patobulintam įstatymui“, – kalbėjo politikas.

Tiesa, A. Širinskienė patvirtino, kad iš tikrųjų komitetas kai kurias Vyriausybės siūlytas nuostatas patobulino. Pvz., nuo 2020 m. pasiūlė naikinti nestacionarias mažmeninės prekybas ir viešojo maitinimo vietas, paviljonus. Be to, siūloma uždrausti išduoti prekybos licencijas kurortinio, poilsio bei turizmo sezono laikotarpiui.

Dar vienas komiteto patobulinimas susijęs su prekyba alkoholiu renginiuose. Komiteto siūlymu, prekyba būtų leidžiama tik tokiuose renginiuose, į kuriuos patekimas yra mokamas ir ribojamas.