Taip pat bus uždrausta alkoholinių gėrimų reklama. Dėl to didžiausiu vasaros renginiu laikoma Jūros šventė neteko didžiausių rėmėjų.
Suskubęs raminti kolegas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Dainius Kepenis paragino nebereklamuoti Jūros šventės, o susitelkti į kovą su girtavimu. Kai kurie jo žodžiai ginant „žaliųjų“
partijos pozicijas privertė įsižeisti kitą Seimo narį Eugenijų Gentvilą.
Į susitikimą pas Klaipėdos savivaldybės merą Vytautą Grubliauską susirinkę šiame mieste išrinkti Seimo nariai norėjo pasitarti dėl bendros pozicijos svarstant šias didžiulį ažiotažą visuomenėje sukėlusio įstatymo pataisas.
Beje, D. Kepenis į šį susitikimą atbėgo.
„Ilgai ieškojau vietos automobiliui pastatyti, o kai radau, pastebėjau, kad galiu pavėluoti. Teko bėgti. Aš dažnai bėgioju“, - po susitikimo prisipažino Seimo narys.
Susitikime taip pat dalyvavo Seimo nariai liberalai Eugenijus Gentvilas, Simonas Gentvilas ir Gintaras Vaičekauskas.
„Prieš apsisprendžiant dėl siūlomų Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų būtina rimtai įvertinti visus niuansus“ – sakė V. Grubliauskas.
Itin daug ginčų kyla dėl siūlymų drausti prekiauti alkoholiu viešų renginių metu.
„Seimas turi išgirsti, kad tokio įstatymo priėmimas be plačios diskusijos su bendruomene būtų daugiau nei neracionalus žingsnis.
Dabar išgirsti tik pasisakiusieji už draudimus. Situaciją būtina įvertinti visais aspektais ir priimti tokį įstatymą, kurio vėliau nereikėtų tobulinti. Kalbame ne vien apie Jūros šventę, bet ir apie Klaipėdai bei kitoms pajūrio savivaldybėms aktualius draudimus, pavyzdžiui prekybą alkoholiu lauko kavinėse paplūdimiuose“, – Seimo nariams sakė V. Grubliauskas
Ragino nebereklamuoti
Savo ruožtu D. Kepenis visą ažiotažą pavadino puikia reklama Jūros šventei.
„Tai buvo nuostabi reklama Jūros šventei. Su kuo labai sveikinu jus, padarėte tikrai nuostabią reklamą. Tačiau visiškai neaišku, kad įsigalios įstatymas. Viena aišku, kad šį sezoną tikrai neįsigalios. (Kitų metų) sausio pirmą turėtų prasidėti. Ši vasara bus puiki eksperimentinė vasara, po kurios Klaipėda galės parodyti, kaip nuostabiai čia šventėme, kaip nebuvo alkoholikų, nebuvo nelaimių.
Tai bus puikus pagrindas dirbti su įstatymu, o tai bus puikus pagrindas jį taisyti.
Kita vertus, žinome, kad mes pirmaujame įvairiose srityse. Viena iš sričių, alkoholizmas. Tikrai kviesčiau nusiraminti ir nebereklamuoti šios šventės tokiu būdu. Tačiau laukiame iš jūsų pasiūlymų realių. Klaipėda yra ne išimtis Lietuvoje, miestas, kuriame nemažai yra problemų su girtavimu.
Tai jeigu jūs prisidėtumėte su sudėtingais žingsniais, kuriais galima ne vienu žingsniu nukirsti, bet, kaip šachmatai, trečiam ėjime, ketvirtam, penktam laimėti tas permainas, kurių mes visi laukiame, tai džiaugtumėmės.
Bet kol kas tokių pasiūlymų iš jūsų dar kažkaip tai nemačiau. Mes pasirengę bendradarbiauti, kad Lietuvoje būtų mažiau geriama“, - susitikime kalbėjo D. Kepenis.
Po šių žodžių V. Grubliauskas nesusilaikė nereplikavęs:
„Jūs priiminėjate įstatymą, o jau iš karto kalbate apie pataisymus. Aš tai suprantu, įstatymu leidyba yra dinamiškas ir gyvas procesas. Nenoriu siūlyti, Seimas pats apsispręs, gal išklausykime, išgirskime (ir kitus).
Jūs pats sakėte, kad išgirsta viena pusė parašus padėjusiųjų žmonių, kurių visi siūlymai nugulė į įstatymo pataisą ir papildymus.
Galbūt tada reikėtų išgirsti ir tą kitą nuomonę? Gal geriau įstatymą priimti vėliau, bet mažiau keliantį kontroversijų? Negu priimti ir iškart žiūrėti, ką jame dabar taisysime“.
Alaus išgeriama mažiau
Susitikime dalyvavusio Jūros šventę organizuojančios viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ direktoriaus Romando Žiubrio duomenimis, viena lauko kavinė per tris renginio dienas parduoda po 1,5 tonos alaus.
„Jei darytume prielaidą, kad šventėje dalyvavo apie 400 tūkst. žmonių, o alų vartojo tik vienas iš ketveriukės, kurią sudaro du vaikai ir vienas negeriantys suaugusysis, tai apskaičiuotume, kad per tris renginio dienas vienas jos dalyvis išgėrė tik po pusę litro alaus. Be to, per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo alų pardavinėjančių taškų. Jei 2010-aisiais jų buvo 70, tai pernai – tik 31.
Alkoholio vartojimui mažinti organizuojame vis daugiau renginių šeimoms ir sporto varžybų bei pramogas be alkoholio“, - sakė R. Žiubrys.
Jis taip pat prisipažino, kad įstaiga jau patyrė 60 tūkst. eurų nuostolį, kai pasitraukė vienas didžiausių rėmėjų UAB „Švyturys-Utenos alus“.
D. Kepenis suskubo raminti klaipėdiečius, esą šventei joks pavojus negresia.
„Jūros šventė nėra jokiame pavojuje. Bet ateičiai, aš įsivaizduočiau, jei ši šventė praeis dar gražiau negu anksčiau, kreivės krenta nusikalstamumo, girtavimo, tai bus pagrindas pasakyti, kad ši šventė yra pavyzdinė, kurioje nėra alkoholio, kur jaunimas yra saugus.
Visa reklama alkoholio yra nutaikyta tik į vaikus. Mes visi puikiai žinome, kad jei vaikai negėrė alkoholio iki 15 metų, tai jie ir negers. Visų mūsų tikslas yra kaip galima mažiau reklamuoti tą alkoholį. Kad nebūtų „švyturys“ „švyturys“, kad vaikas čia prisimena, kad čia yra švyturio šalis, čia alus yra kasdienybė. Taip neturėtų būti. Palaikyčiau jūsų iniciatyvas, kad reklamas į antrą planą nukelti. Jūs puikiai suprantate, kad tuos pinigus, kuriuos jūs gavote iš savo rėmėjų, ar šešiasdešimt tūkstančių, ar daugiau, ar mažiau, mes už tą sumą ar daugiau turime išgerti, kad rėmėjui apsimokėtų jus remti“ – svarstė D. Kepenis.
Įsižeidė
Visi valdančiosios partijos atstovo argumentai Liberalų sąjūdžio atstovui Eugenijui Gentvilui pasirodė įžeidūs:
„Išgirdau tokio griežto tėvo poziciją, kad jeigu Jūros šventė šiemet parodys aukštą klasę, tai žiūrėsime, gal kitąmet leisime. Atleiskite, tai yra dvarponio santykis su baudžiauninku. Matau tą tarp dabartinės valdžios ir piliečių. Aš taip pat esu įsižeidęs, kaip žmogus, kadangi didžioji dalis tautos išvadinta alkoholikais.
Konkrečiu atveju paminėsiu: pajūryje esančios laikinos vasarą stovinčios (kavinės), pramintos girdyklomis. Jos įrengia vaikų žaidimo aikšteles, į kurias nuvažiuoju su anūku pažaisti. Jos įrengė paplūdimio tinklinio aikštelę, įrengė „kaitų“ (jėgos aitvarų) infrastruktūrą, taip pat paplūdimio futbolo infrastruktūrą. Tą jie padarė, nes turi teisę prekiauti alumi ir sidru. Dabar uždrauskite šituos, ir viskas“, - vardijo E. Gentvilas.
Paskui nurodė priežastį, dėl kurios jis įsižeidė:
„Dėl ko jūs mane įžeidėte? Mudu su žmona sėdame ant dviračių šiltą vasaros vakarą. Važiuojame aštuonis kilometrus per Girulių mišką prie jūros. Pasimaudome, jei yra anūkas, pažaidžiame su juo vaikų žaidimo aikštelėje. Neturiu ko slėpti, išgeriu kartais bokalą alaus. Žmona – kartais alaus, kartais sulčių, kartais mineralinio, kartais (suvalgo) ledų. Ir grįžtame aštuonis kilometrus atgal. Negi jūs manote, kad man apsimoka važiuoti 16 kilometrų, kad išgerčiau bokalą alaus? Ne, aš galiu jo nusipirkti ir išgerti terasoje. Ir ne vieną, o tris bokalus. Ką jūs darote? Jūs įžeidinėjate žmones, vadindamas juos alkoholikais. Didžiąją dalį alkoholio išgeria tie degradai, apie kuriuos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasakė: „Mes ne su jais kovojame“. Taip, jūs kovojate su laisvais žmonėmis, su inteligentais, geriančiais kultūringai. Aš įsižeidęs, kaip Lietuvos pilietis ir kaip žmogus. Ir mano žmona įsižeidusi, ne ji išvadinta pijoke“.
Planuojama, kad Alkoholio kontrolės pataisos Seime bus svarstomos gegužės pabaigoje, o įsigalios nuo kitų metų sausio 1-osios.
