Taip nuo liepos 1-osios Lietuvos bedarbius planuoja pradžiuginti valdžia, kuri žada didesnes bedarbio išmokas, bet ketina šias pajamas apmokestinti.
Seimas užsimojo pagaliau sutvarkyti tautiečių mokesčius ir savo kilnią misiją pradėjo nuo vargingiausiųjų – bedarbių.
Jau liepos 1-ąją gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) bus apmokestintos nedarbo draudimo išmokos. Iki šiol joms tokia prievolė nebuvo taikoma. Pagal dabar galiojantį įstatymą neapmokestinamos yra pašalpos, mokamos iš valstybės, savivaldybių „Sodros“ biudžeto, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas.
Bedarbius apmokestinti pasiūlę iniciatoriai argumentuoja, kad nedarbo išmokomis, kaip ir kitomis pašalpomis, kompensuojamos gyventojo pajamos. Taigi esą teisinga joms taikyti tokį patį mokestį.
„Girdėjau Seimo sprendimą dėl bedarbio pašalpos mokesčių. Jei Darbo biržoje stovi piktybiškai nedirbantis amžinas bedarbis, tai tokių negaila. Bet kai į šią įstaigą patenki po 30 metų darbo dėl sveikatos bėdų – labai liūdna“, – „Sekundei“ teigė 37 metus mėsos ceche atidirbusi panevėžietė Albina.
Į Panevėžio teritorinę darbo biržą moteris kreipėsi šių metų sausio mėnesį, kai dirbti nebeleido liga. Nuo to laiko bedarbė kas mėnesį gauna vos daugiau nei 200 eurų išmoką. Ją valstybė panevėžietei mokės pusmetį.
„Kai dirbau, dar gaudavau apie 100 eurų neįgalumo pensijos. Bet įstojus į darbo biržą privalu pasirinkti: imti nedarbo ar invalidumo paramą. O jei nuo bedarbio išmokos dar nuskaičiuotų apie 30 eurų, tai kas čia išeitų? Ir taip pinigai ne patys didžiausi, o ir prašai jų ne iš gero gyvenimo“, – valdžios sprendimu nepatenkinta Albina.
Pirmosios savo nedarbo išmokos netrukus turėtų sulaukti ir panevėžietis Valdemaras Vaštaka. Jis į Darbo biržą atėjo netekęs pareigų vienoje statybų įmonėje Šiauliuose.
Per tris paskutinius gyvenimo dešimtmečius vyras nė karto nebuvo be darbo. Kiek priklausys pašalpos, bedarbis dar neskaičiavo. Mat sėdėti rankų sudėjęs jis nesiruošia ir jau vaikšto į pokalbius dėl darbo.
„Tokie valdžios sumanymai didžiausias absurdas – duoda, o paskui atima. Bedarbis ir taip neturi nieko, tai dar iš jo nuskaičiuos mokestį.
Apskritai kokios čia pajamos – tik laikinai nuo bado atsiginti. Į stažą juk tas nedarbo laikas nebus skaičiuojamas“, – įstatymais stebėjosi vyras.
Išmokos didės
„Šios išmokos priskirtos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Jos apmokestintinos pagal nustatytas taisykles – taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą“, – apie nedarbo draudimo išmokas aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Darbo rinkos skyriaus vyriausioji specialistė Laura Audinytė.
Tačiau valdžia guodžia – bedarbių lauks 40 proc. didesnės išmokos ir jas bus galima gauti nebe pusmetį, o 9 mėnesius. Mat įsigaliojus naujam įstatymui keisis bedarbių išmokų apskaičiavimo tvarka.
„Jas ir toliau sudarys dvi dalys: pastovi ir kintama. Pirmoji nedarbo draudimo išmokos dalis, susiejama su Vyriausybės patvirtinta minimalia mėnesio alga. Taigi pastovią dalį sudarys 30 procentų mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesinės algos dydis. Šiuo metu pastovią nedarbo draudimo išmokos dalį sudaro valstybės remiamų pajamų dydis – 102 Eur“, – dėstė specialistė.
Kintama nedarbo draudimo išmokos dalis taip pat bus apskaičiuojama kitaip, palyginti su šiuo metu galiojančia tvarka.
Pirmus du mėnesius ji sudarys 50 procentų apdraustojo draudžiamųjų vidutinių mėnesinių pajamų, trečią–ketvirtą mėnesį – 40 procentų, o penktą–šeštą mėnesį – 30 procentų.
Vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos kaip 24 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos, vidurkis.
„Seimui priėmus šio įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmę ilginti nuo 6 iki 9 mėnesių, atitinkamai kintama dalis 50 procentų apdraustojo draudžiamųjų vidutinių mėnesinių pajamų sudarys pirmus 3 mėnesius, 40 procentų – ketvirtą–šeštą mėnesį, o 30 procentų – septintą–devintą mėnesį, o draudžiamųjų pajamų vidurkis bus apskaičiuojamas ne iš 24, o iš 30 mėnesių“, – aiškino ministerijos atstovė.
Maksimali nedarbo draudimo išmoka negalės viršyti 75 procentų vidutinio mėnesio šalies darbo užmokesčio. Šiuo metu maksimali nedarbo draudimo išmoka negali būti didesnė nei 70 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ir sudaro 333,2 Eur.
„Taigi, atsižvelgiant į naują nedarbo draudimo išmokų skaičiavimo tvarką, nedarbo draudimo išmokos didės“, – konstatavo L. Audinytė.
Tik suerzins vargingiausius
Tačiau ekonomistai nelinkę džiaugtis dėl tokių naujovių bedarbiams. Pasak jų, niekas dėl minėtų pasikeitimų neišloš.
„Pajamų apmokestinimo suvienodinimas tėra formalus sprendimas. Realiai niekam dėl to naudos nebus. Mokesčiai keliaus į konsoliduotą valstybės biudžetą, o iš jo mokamos ir pačios išmokos – taigi pinigais keliaus po tą pačią kišenę“, – „Sekundei“ tvirtino Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas profesorius Boguslavas Gruževskis.
Tačiau tokie bereikšmiai lėšų srautai, anot jo, sukels neigiamą visuomenės reakciją. Papildomi mokesčiai žmones esą tik suerzins.
Be to, reikės lėšų ir šiam darbui administruoti.
„Dabartinė Vyriausybė nori sutvarkyti pajamų mokesčius, bet vertindami šią iniciatyvą turėtume pažvelgti į jos perspektyvą“, – siūlo profesorius.
Jis kelia klausimą, ar apmokestinus pačius vargingiausius: bedarbius, vėliau pensininkus, pajamų mokesčių nuosekliai sulauks ir turto, kapitalo sektoriai. Juose esą dabar labiausiai reikia tvarkos.
Be to, B. Gruževskis pažymi, kad valstybės užmojai padidinti nedarbo išmokas vėliau atsigręš prieš jų gavėjus. Kuo daugiau jie gaus, tuo daugiau atiduos ir pajamų mokesčiams.
Daugiau skaitykite - naujienos.lt.
