Pajūryje apstu juridinių ūkinę veiklą vykdančių subjektų, kurių akcininkės arba steigėjos yra valstybė ar Klaipėdos miesto savivaldybė, o jų vadovai savo pareigas atlieka ilgiau nei du dešimtmečius. Beveik visi jie – pensininkai.
Nepaisant garbaus amžiaus, kai kurie jų skaudžiai reaguoja į perspektyvą trauktis ir tvirtina, kad apribojus kadencijų skaičių galiausiai pritrūks kompetentingų vadovų, o šiuo metu populiarėjantys universalūs vadybininkai nėra geriausia išeitis.
DELFI jau skelbė, kad valstybės ir savivaldybės įmonių vadovai nuo 2018 metų į darbą bus priimami tik konkurso būdu penkeriems metams.
Tas pats asmuo įmonės vadovu galės būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Įstatymas įsigalios nuo šių metų liepos 1 d.
Klaipėdos regione vienas pirmųjų į įstatymo taikiklį pateks VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ direktorius Petras Kaučikas (64 metai) įmonei vadovaujantis nuo 1995-ųjų.
Jis neneigė, kad naujoji tvarka gal ir turi teigiamų pusių, tačiau iš esmės nieko gero neatneš.
„Taip, dirbu ilgai. Iki šiol viskas buvo neblogai. Tačiau kas pasikeis, jei bus leista vadovauti tik dvi kadencijas? Kai buvau jaunas ir mane paskyrė į šias pareigas, negalvojau, kad jos bus laikinos. O dabar? Bet kuris vadovas žinos, kad jis čia tik laikinai. Ar tikrai jis dės visas pastangas, ar stengsis, jei šis darbas jam bus laikinas?
Mes, kelininkai, dirbame šį darbą visą gyvenimą. Madinga dabar pasidarė visur skirti vadybininkus. Mums atrodo, kad specialistų nebereikia, užtenka būti vadybininku. Bet taip nėra. Bet kuris specialistas gali pasimokyti kursuose ir vadybos išmoks, tačiau bet kuris vadybininkas po kursų geru specialistu tikrai netaps. Todėl ir klausiu, kodėl nereikia vadovo specialisto?“ – svarstė P. Kaučikas.
Numatoma, jei šiuo metu įmonei vadovaujantis vadovas paskirtas neterminuotai ir dirba mažiau negu 5 metus, jis toliau vadovaus dar 5 metus - šis laikas bus prilyginamas pirmajai kadencijai, o jei 5-10 metų, toliau vadovautų dar 5 metus. Tai būtų antroji jo kadencija, o jei jis vadovauja ilgiau negu 10 metų, jis galėtų dirbti dar vienerius metus - iki 2018 metų.
Panašaus likimo gali sulaukti ir Klaipėdos miesto savivaldybės įmonės Sportininkų vaistinė vedėja Liucija Sidabrienė.
Ilgaamžių ratas labai platus
Ketvirtadienį buvo priimtos vadovų rotacijos tvarką reglamentuojančio Akcinių bendrovių įstatymo pataisos. Joms įsigaliojus, akcinių bendrovių, kuriose valstybė ar savivaldybė turi pusę balsavimo teisę suteikiančių akcijų, vadovai negalės įmonėms vadovauti ilgiau dviejų kadencijų.
Įsigaliojus įstatymui, naujo darbo turėtų dairytis uostamiesčio savivaldybės kontroliuojamų AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Šarūnas Reikalas, Klaipėdos autobusų parko generalinė direktorė Jelizaveta Daugininkienė bei miesto pirtį valdančios UAB „Vildmina“ direktorius Vytautas Eitmanavičius.
L. Makūnas (65 m.) AB „Klaipėdos vanduo“ generaliniu direktoriumi dirba nuo 2004 m.
Jo manymu, sprendimas riboti kadencijų skaičių yra lazdos perlenkimas, mat ir dabar yra būdų atleisti netinkamai dirbantį vadovą.
„Tai jau tam tikras perlenkimas. Siekio riboti kadencijas būta ne vieno. Visų bendrovių valdybos gali ir dabar atleisti direktorių be jokių problemų. Tačiau apribojus kadencijų skaičių ilgainiui gali pritrūkti kompetentingų vadovų. Manyčiau, įstatymą reikėtų tobulinti ir palikti vadovui galimybę vadovauti ir trečią kadenciją, tačiau dėl to jis turėtų rungtis bendrame konkurse su kitais kandidatais“, - išeitį siūlė L. Makūnas.
Daugiai nei dešimtmetį, nuo 2003-ųjų, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui vadovaujantis Šarūnas Reikalas nuo žiniasklaidos atsivėręs neįveikiamais bastionais.
Klausimus prašo pateikti raštu, o žodžiu nieko nekomentuoja. Ši funkcija patikėta informacijos viešinimo konkursą eilę metų laiminčios privačios UAB „Rsv Projektai“ direktoriui Arūnui Liubinavičius.
Tačiau ir pastarasis situacijos sakė nekomentuosiąs. „Viskas dar nekonkretu. Įstatymas neįsigaliojo, prezidentė jo dar nepasirašė. Todėl ir kalbėti nėra apie ką“, - telefonu atšovė A. Liubinavičius.
Dar viena „nepakeičiamoji“ Klaipėdoje – tai Jelizaveta Daugininkienė, kuri Klaipėdos autobusų parkui vadovauja 20 metų, nuo 1997 m. Šios 68 metų amžiaus vadovės nuomonės sužinoti taip pat nepavyko, nes ji šiuo metu atostogauja.
Beje, neoficialiai kalbama, kad J. Daugininkienė jau seniai ketino trauktis ir savo postą norėjo palikti taip pat Klaipėdos autobusų parke dirbančiai dukteriai Julijai Pliutienei.
Seimo Ekonomikos komiteto narys Dainius Kreivys svarstant minėtojo įstatymo pataisas pastebėjo, kad po ketverių vadovavimo įmonei metų „žmogus išsisemia“.
Apribojo ir „biudžetininkų“ kadencijas
Ketvirtadienį Seimas priėmė Biudžetinių įstaigų įstatymo pataisas, įtvirtindamas bendruosius viešojo sektoriaus įstaigų vadovų valdymo principus: priėmimą į pareigas konkurso būdu, kadencijų nustatymą, kasmetinį įstaigos vadovų veiklos vertinimą. Biudžetinių įstaigų vadovai taip pat galės dirbti dvi kadencijas po ketverius metus iš eilės.
Klaipėdoje šio įstatymo įsigaliojimo su nerimu laukia dar vienas - Virginijus Urbonas. Šis direktorius ilgiau nei dešimtmetį vadovavo biudžetinei įstaigai Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybai, kuri buvo reorganizuota į biudžetinę įstaigą „Klaipėdos paplūdimiai“. Bet V. Urbonas ir toliau liko reorganizuotosios įstaigos vadovu.
„Amžini“ ligoninių vadovai
Pasak Seimo Ekonomikos komiteto nario Virgilijaus Poderio, svarstant savivaldybės ir valstybės įmonių vadovų kadencijų skaičių susizgribta, kad liko nereglamentuotas ir viešųjų įstaigų vadovų kadencijų skaičius. „Tą pražiūrėjome. Tačiau rotacija privalo būti visose srityse. Iš principo, kadencijų skaičius turi galioti visiems valstybės ir savivaldybių valdomiems juridiniams subjektams. Todėl iki liepos 1 d., manau, priimsime ir tai apibrėžiančias statymo pataisas“, - DELFI sakė V. Poderys.
Jei Seimas apsispręstų, tai baigtųsi ir Klaipėdos miesto savivaldybės įsteigtų viešųjų įstaigų Klaipėdos universitetinės, Klaipėdos vaikų ir Klaipėdos medicininės slaugos ligoninių vadovų karaliavimo era. O ši tęsiasi ilgiau nei du dešimtmečius.
Absoliutus rekordininkas Vinsas Janušonis, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis 67 metų amžiaus gydytojas. Šis metų amžiaus medikas gydymo įstaigai vadovauja nuo 1982 m. (su trumpa pertrauka 2000 m. – 2001 m., kai dirbo sveikatos apsaugos ministru Rolando Pakso Vyriausybėje).
Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vyriausioji gydytoja Danguolė Drungilienė įstaigai vadovauja nuo 1995 m.
Paklausta, kaip vertinanti Seimo sprendimą riboti kadencijas, D. Drungilienė atsiduso: „Jei įstatymas bus, reikės jį vykdyti. Dvi kadencijos, manau, vadovui yra per mažai. Jei planuoji investicijas, jos taip greitai „nesirealizuoja“.
Jei pradedi dirbto antrą kadenciją ir jau po vienerių metų būsi priverstas susimąstyti, juk liko ketveri metai, ar verta europinius projektus rašyti, finansavimo prašyti? Taip, su vadovo kadencijos pabaiga įstaiga nenustoja gyvuoti, tačiau vadovas yra varomoji jėga. Bet jei reikia, galiu ir išeiti. Nematau tragedijos. O kiek man liko iki pensijos? Tai – ne žiniasklaidai“, - kalbėjo 22 metus įstaigai vadovaujanti D. Drungilienė, kuri kitų metų pradžioje švęs garbingą 70 metų jubiliejų.
Dvidešimtmetis – ne riba?
Dar vienas kompetentingas vadovas - Klaudija Bobianskienė, Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja. Šiose pareigose ji taip pat dirba dvidešimt metų, nuo 1997-ųjų.
K. Bobianskienė vadovų rotacijoje įžvelgia kitą pavojų. Ką reikės daryti su blogai dirbančiaisiais? „Blogai dirbantys turi būti atleidžiami.
O jei dirbs visą penkerių metų kadenciją ir nugyvens įmonę, ar tai bus gerai? Aš pati jau vadovauju 20 metų, reikia būti objektyviems, dar tiek pat tikrai nedirbsiu šio darbo, nes esu pensininkė. Kiek man metų? Šito komentuoti negaliu“, - nukirto K. Bobianskienė ir baigė pokalbį.
DELFI žiniomis, Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiajai gydytojai šių metų pabaigoje bus 71-eri.
