„Aišku, darbo pasiūlymo atsisakiau, bet negi tai normalu...“, – stebėjosi ji.
Du vaikus auginanti motina darbo intensyviai ieško jau nuo naujųjų metų, tačiau kol kas paieškos – bevaisės.
„Niekas viešai nekalba, bet visą laiką pokalbiui pakrypus vaikų link, iš karto klausia, kaip dažnai serga vaikas, ar imame biuletenius, ar turime, kas prižiūri vaikus ir, atrodo, kad kaip ir tiktum kaip specialistas, bet po šito pasakymo pokalbis dažniausiai ir pasibaigia. Aišku, sako, kad paskambinsime, nieko tiesiai nepasako, bet dažniausiai nepaskambina“, – įvardija sunkumus.
Moterį tiesiog pribloškė vienas darbdavys Lietuvoje už darbą dienos stovykloje su vaikais pasiūlęs 50 eurų už pamainą, t. y. savaitę.
DELFI ji atsiuntė tą įrodantį laišką iš susirašinėjimo su įmone. Visgi ji nenorėjo, kad įmonės pavadinimas būtų viešinamas, kaip ir jos vardas, kadangi bijo nukentėti.
„Sudomino vienos įmonės skelbimas, kuriame buvo minima, kad atlyginimas – derybų klausimas, bet derybų nebuvo.
Moteriai buvo paaiškinta, kad jai reikėtų dirbti nuo 12 iki 17 valandos, prižiūrėti apie dešimties vaikų grupę, kartu su jais pietauti, sugalvoti laisvalaikio užsiėmimus ir pramogas.
„Turiu edukologinį išsilavinimą, tai veikla kaip ir būtų man įdomi ir aktuali. Jie grindžia tuo atlygį, kad yra skiriamas maitinimas, nes ką valgo vaikai – tą skiria ir tau, o realiai vaikus reikėtų užimti apie dvi valandas su savo pasiūlyta programa. Realiai galima net į kitą darbą eiti dirbti pusei etato, bet fiziškai nesuspėji iš vieno į kitą darbą atvykti. Jie to neįvertina.
Toks darbas gal tinka pirmo–antro kurso studentui, kuris visiškai neturi patirties, gal jam čia yra didžiuliai pinigai, bet tik ne aukštąjį išsilavinimą turinčiam“, – sakė ji.
Svarsto apie valytojos darbą
Moteris tvirtino, kad turi du aukštųjų mokyklų diplomus, anksčiau yra dirbusi pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose, tačiau dabar darbo rinkoje jaučiasi nereikalinga.
„Pagal tai, ką aš noriu – taip, sunku rasti. Aišku, į valytojos poziciją tų darbų yra, žemos kvalifikacijos darbuotojų reikia visą laiką – valytojų, padavėjų, virėjų ir pan., bet kai esu dirbusi aukštajame moksle ir dėsčiusi, tai eiti į tokį darbą kol kas nesinori.
Bet jeigu situacija negerės, tai teks eiti ten, kur moka geresnius pinigus, nes kol kas matau, kad su aukštuoju išsilavinimu bent jau darbo pasiūlymai tokie, kad algos minimalios, o žemesnės kvalifikacijos darbuotojams algos aukštesnės“, – pastebi ji.
„Jeigu visiškai nieko nebus – taip. Vėlgi, kiti darbai man gal tikrų, bet netinka darbo valandos, nes vis dėlto yra vaikų, yra darželiai, vasaros atostogos, nėra artimųjų, kas galėtų prižiūrėti, viskas į tai atsimuša, tada ieškai su didesniu atlyginimu, kad galėtum samdyti auklę, bet tas variantas atkrenta, nes niekas tų algų didelių nenori mokėti.
Vis tiek toks požiūris Lietuvoje, kad jei turi vaikų – visi darbdaviai atsargiai renkasi. Kai yra didelė atranka, darbuotojų pasiūla didelė – tikrai sunku. “
Moteris atskleidžia, kad ją tenkintų mažiausiai 400-500 eurų per mėnesį, tačiau ir su tokiu atlygiu išgyventi būtų sunku. Dabar šeima priversta remtis vyro finansais, kadangi kitaip suktis būtų itin sudėtinga.
Įmonė neigia
DELFI susisiekus su įmone, pateikusia tokį atlygį, personalo vadovė neigė moters žodžius ir sakė, kad bendrovė sutarčių tokiais įkainiais nėra sudariusi.
„Kokie įkainiai yra mūsų sutartyse atskleisti negalime, nes tai yra bendrovės konfidenciali informacija“, – rašė ji.
