Iki vasaros pradžios valdžia žada pasakyti, kaip tiksliai tai darys. Tačiau, panašu, kad daugelis gyventojų tokiems planams iš viso nepritaria arba jų nesupranta.
Vienu iš svarbiausių darbų, kuriuos užsibrėžusi nuveikti Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, yra mokesčių reforma. Šiuo metu darbdaviams priskiriamus mokesčius ir socialinio draudimo įmokas norima perkelti ir sujungti su darbuotojo mokesčių dalimi.
Taip darbuotojo bruto („ant popieriaus“) atlyginimas padidėtų – jis būtų lygus visai darbo vietos kainai. Vis dėlto neto atlyginimas „į rankas“ daugeliui nesikeistų, nes atitinkamai būtų padidinti mokesčių tarifai.
Tiesa, valdžia žada, kad tokie pokyčiai būtų naudingi uždirbantiems mažiausiai – esą atsirastų erdvės didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, tad galiausiai šie žmonės pinigų gautų daugiau.
DELFI užsakymu bendrovė „Spinter tyrimai“ balandžio pabaigoje atliko daugiau kaip 1 tūkst. gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomonės tyrimą. Buvo klausiama, ar jie pritaria planuojamai mokesčių permainai, ar žino, koks yra jų atlyginimas „ant popieriaus“, kiek darbdaviui kainuoja darbo vieta.
Paaiškėjo, kad Vyriausybės planams dėl darbdavio mokesčių ir įmokų dalies perkėlimo darbuotojui, pritaria tik 24 proc. gyventojų, jiems nepritaria – 44 proc., o dar 31 proc. apie tai nežino arba nieko neatsakė. Tokiai pozicijai dažniau pritaria vyrai, 36-55 m. gyventojai, aukštesnio išsimokslinimo atstovai.
Beveik 47 proc. gyventojų žino, koks yra jų atlyginimas „ant popieriaus“, 43 proc. žino maždaug, o dešimtadalis nežino. Apie darbdaviui tenkančius mokėti mokesčius ir įmokas žinančių ir nežinančių pasidalijo maždaug po lygiai. Į šiuos klausimus teigiamai dažniau atsakė moterys ir aukštesnio išsimokslinimo gyventojai.
Ridikėliai ar „popierinis“ atlyginimas?
„Atsirastų kažkokie dalykai, aš pats turėčiau susimokėti mokesčius ar dar kažką, bet aiškumo tokio kaip ir nėra. Kam man papildoma biurokratija ir vargas, jeigu dabar įmonė viską sutvarko, juolab, kad atlyginimas nesikeis? Manau, čia yra toks paprastas supratimas.
Pvz., jeigu esu samdomas darbuotojas, gaunu atlyginimą, visus mokesčius už mane sumoka įmonė, kuri turi buhalteriją. Dabar staiga man priskaičiuotų ir išmokėtų didesnę sumą ir paskui turėčiau stumdytis su tais pinigais, kaip atsakingas žmogus jausti kažkokius įsipareigojimus – tik papildomas vargas ir jokios naudos“, – komentavo I. Zokas.
Jis svarstė, kad galbūt kol kas trūksta komunikacijos, kokia gyventojams būtų reali nauda iš siūlomų pakeitimų. Panašiai direktorius interpretavo ir tai, kad nemažai žmonių nežino, ar tik „primeta“, koks yra jų atlyginimas „ant popieriaus“ ar juolab darbo vietos kaina darbdaviui.
„Tas žinojimas ar nežinojimas niekaip neveikia jų gyvenimo kokybės. Matyt, informacija apie geresnę ridikėlių veislę, kuri duos didesnį derlių, žmogui asmeniškai yra naudingesnė nei informacija, kiek jis uždirba ant popieriaus“.
Siūlo neišradinėti dviračio
„Todėl valdančiųjų užmojai taip pasielgti tikriausiai neturi reikiamos paramos visuomenėje. Nepasakyčiau, kad tokį sumanymą remtų ir daugelis specialistų. Nežinau nė vienos socialinį draudimą turinčios šalies (ES ar EBPO narių), kurioje darbdavio socialinio draudimo įmoka būtų lygi nuliui.
Sakoma, kad socialinio draudimo įmokų perkėlimas pačiam dirbančiajam turėtų sumažinti šešėlį. Bet ar tikrai? Ar didesnis atotrūkis tarp sumos „ant popieriaus“ ir sumos „į rankas“ kaip tik nesuveiks atvirkščiai?
Susitarsiu su darbdaviu: mokėk man bent dalį to, ką anksčiau atiduodavai „Sodrai“, bet nerodyk apskaitoje ir neišskaičiuok iš manęs mokesčių bei įmokų. Nematau čia rimto barjero „vokeliniam“ elgesiui“, – komentavo mokslininkas.
T. Medaiskio nuomone, mums nereikėtų išradinėti dviračio. Dauguma šalių dalina socialinio draudimo įmoką tarp darbdavio ir dirbančiojo daugiau ar mažiau per pusę ir nekelia jokių problemų:
„Padarykime taip ir Lietuvoje, nes dabar per didelė įmokos dalis tenka darbdaviui. Dirbantysis – jei tik norės, visada galės sužinoti, kiek jis kainuoja darbdaviui. Manau, daugelyje darbo vietų elektroniniai atsiskaitymo lapeliai, kuriuose viskas atsispindi – nuo kainos darbdaviui iki pomokestinio dydžio – prieinami pačiam dirbančiajam, o jei ne – reikėtų padaryti juos privalomais“.
„Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė svarstė, kad apklausos rezultatai leidžia numanyti, jog žmonės vis tik ne itin gerai išmano šalies mokesčių ar socialinio draudimo sistemą.
„Galima numanyti, kad ir apie išmokas žinios neblizga – ir ne tik, ką teigia įstatymai, bet ir apie savo pačių gautas išmokas: žmonės gali tiesiog nebeatsiminti, ką (ligos, nedarbo, motinystės išmokas) ir kiek gavo.
Tikriausiai informacijos apie sumokėtus mokesčius ir už tai gautą naudą, ypač individualios, asmeninės trūksta. Galbūt ji sustiprintų tikėjimą, pasitikėjimą ir dalyvavimą šalies mokesčių ir socialinio draudimo sistemoje“, – svarstė ji.
Netrukus žada daugiau informacijos
Paprašyta pakomentuoti apklausos rezultatus, finansų ministro patarėja Raminta Stanaitytė-Česnulienė žadėjo, kad netrukus bus paskelbta daugiau informacijos apie būsimus pokyčius:
„Visus mokestinius pasiūlymus plačiai iškomunikuosime visuomenei po to, kai jie bus pristatyti Vyriausybėje. Kartu pakviesime visuomenę, įvairias grupes aktyviai dalyvauti, įsitraukti į diskusijas ir reikšti savo nuomonę. Galutiniai sprendimai bus priimti Seimo rudens sesijoje, kartu su biudžeto pateikimu. Kiekviena nuomonė yra svarbi, įdomi ir tie visi pasiūlymai bus pateikti ne kaip faktas, o kaip diskusijai išklausyti visų nuomones.“
Anot patarėjos, labai sunku pasakyti, kodėl gyventojai nepritaria numatomai mokesčių pertvarkai: „galbūt viena iš priežasčių yra ta, kad jie gavo per mažai informacijos. Taigi, kitas etapas toks ir bus – informavimo aiškinimo ir įsiklausymo“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo Romo Lazutkos vertinimu, neblogai yra tai, kad gyventojai bent maždaug žino, koks yra jų atlyginimas „ant popieriaus“. Kita vertus, pusė apklausos dalyvių nežino visų darbdavio išlaidų, gal dėl to, kad nesidomi, galvoja, kad vis tiek nuo jų tai nepriklauso.
Komentuodamas, kodėl nedaug žmonių pritaria planuojamoms permainoms, jis svarstė, kad galbūt baiminamasi, jog vis tiek tai kainuos.
„Tačiau esminis klausimas būtų buvęs, ar pasitikite, kad nominali alga bus adekvačiai padidinta. Gal ne visi suprastų, bet prieš tai galėjo būti kontrolinis klausimas atrinkti tuos, kurie supranta.
Bendrai man tokios apklausos be teorinio pagrindimo, kodėl klausiama ir ką parodys atsakymai, nelabai prasmingi. Paskui tenka spėlioti, kodėl patikimiausi gaisrininkai, kurių daugumai gyvenime neprireikia. Ir čia sunkoka interpretuoti“, – apibendrino pašnekovas.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2017 metų balandžio 19-26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą.
Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją.
Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
CITUOJANT NUORODA Į DELFI IR „SPINTER TYRIMUS“ BŪTINA!
