Sveikatos apsaugos ministerija parengė ir Vyriausybė pritarė bei Seimui tvirtinti pateikė alkoholio vartojimo mažinimo projektą.
Jeigu parlamentarai pritars, tai nulems ir kitokį pajūrio vaizdą – laikinųjų paplūdimio kavinių greičiausiai nebeliks. Dalį jų valdantis verslininkas juokiasi ir sako, kad poilsiautojų nuo svaigalų tokie apribojimai nesulaikys. Tuo tarpu kiti kurorto verslininkai su miesto valdžia vienbalsiai tikina, jog atėjo laikas mąstyti kitaip.
Įstatymo pataisos dėl pajūrio?
Netrukus Seime bus svarstomas alkoholio vartojimo mažinimo projektas, kuriam pritarus keisis alkoholio pardavimo viešojo maitinimo įstaigose tvarka. Pagal naująją tvarką licencijos nestacionarioms, tik vasarą veikiančioms kavinėms nebus išduodamos.
Tuo tarpu visus metus veikiančios stacionarios kavinės, restoranai, viešbučiai galės ir toliau aptarnauti klientus tiek viduje, tiek lauke.
Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriuose numatyta, kad prekyba alkoholiu gali vykti tik stacionariose viešojo maitinimo įmonių patalpose, pernai parengtos piliečių iniciatyva „Už blaivią Lietuvą". Iniciatyvinė grupė yra surinkusi 50 tūkstančių žmonių parašų.
Dėl tokių planuojamų pokyčių sujudo ne vien pajūryje dirbantys verslininkai, įstatymo pataisos palies ir daugybę didmiesčių kavinių.
DELFI Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sakė, kad „vien sostinėje nebeliks apie 45 sezoninių kavinių jau nekalbant apie pajūrį, kur tokios kavinės daugeliui pajūrio verslininkų yra pragyvenimo šaltinis“.
Būtent paplūdimiuose išsidėsčiusios lauko kavinės, anot E. Šiškauskienės, ir buvo dabar planuojamų pokyčių priežastis. „Pajūris ir buvo priežastis, dėl ko viskas prasidėjo, bet nelabai buvo pagalvota apie senamiestį.
Pajūrio kavines pataisos labiausia ir liečia. Čia dėl gyventojų skundų daugiausia, triukšmo ir pan. Mano supratimu, viskas ten yra kontroliuojama, man asmeniškai nepatinka tik muzika, kuri trenkia per visą pajūrį ir tikrai yra ne bangų ošimas ir ne paukštelių čiulbėjimas, bet vėlgi – visam pasaulyje taip yra. Tai ar čia tikrai yra efektyvi priemonė“, – portalui sakė E. Šiškauskienė.
Ji pavyzdžiu pateikė Skandinavijos šalis, kur kaip tik skatina eiti į kavines ir restoranus, nes ten alkoholio pardavimas kontroliuojamas ir pažadėjo „nenuleisti rankų“.
Verslas - už sveiką kurortą
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos nariai taip pat buvo susirinkę šiuo klausimu, aptarė planuojamus pokyčius ir su miesto meru Šarūnu Vaitkumi.
Kurorto asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė sako, kad vietos verslininkai vis dar diskutuoja, kaip būtų geriau spręsti iškeltą uždavinį.
„Tačiau sutarėme, kad Palanga yra ir turi būti saugus, į sveikatingumą orientuotas kurortas. Tuo tarpu mūsų klientai pasisako, kad alkoholis paplūdimiuose įneša daug negatyvumo, - aiškina Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos poziciją I. Valaitienė. – O asociacijos nariai pliažuose bei laikinų kavinių neturi. Mūsų narių verslas įkurtas stacionariuose pastatuose“.
I. Valaitienė sako, kad kol kas yra atnaujinama asociacijos duomenų bazė ir jos turimi duomenys gali būti ne visai tikslūs.
Taip pat palangiškiai rengia visų verslo atstovų nuomones. Mat pašnekovei yra žinoma, kad Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos skirtinguose Lietuvos miestuose yra vertinamos labai skirtingai.
„Be to, mūsų asociacijos pozicija bus išsakyta bendrai, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vardu, - primena kurorto asociacijai nuo šių metų vadovaujanti I.Valaitienė. – Atskiro kreipimosi į Seimą Palangos verslininkai nerengia“.
Pašnekovė pastebėjo, kad šiuo klausimu ne mažiau svarbi yra ir miesto valdžios nuomonė. Todėl verslininkai stengiasi palaikyti su miesto vadovais glaudų ryšį, ieško bendrų klausimų sprendimo būdų.
Svarbiau – pastovus verslas
Palangos miesto meras Š.Vaitkus neslepia, kad praėjusią savaitę buvo susitikęs su verslininkais ir šiuo klausimu taip buvo kalbėtasi. „Palangos viešbučių ir restoranų asociacija buvo pakvietus dalykinių pusryčių.
Palaikau mūsų verslininkų nuomonę. Taip pat neseniai kalbėjau su Neringos meru Dariumi Jasaičiu, kurio nuomonė atitinka mūsiškę – pajūris nėra ta vieta, kur reikėtų vartoti svaigalus, jais prekiauti, - kalba Š.Vaitkus. – Mes vertiname tuos maždaug šimtą verslo subjektų, kurie Palangoje dirba visus metus, sukuria nuolatines darbo vietas ir dirba miesto labui. O jeigu kažkas negali prekiauti laikinuose statiniuose ar įrenginiuose, nėra problemų. Juk mūsų kurorte vos už 50-100 metrų nuo pliažo veikia ir stacionarios kavinės“.
Meras prisiminė, kad būtent dėl kavinių paplūdimiuose veiklos jau yra kilę problemų. Miesto Tarybai teko apriboti šių pasilinksminimo vietų darbo laiką.
Mat buvo gaunama nusiskundimų ne tik dėl naktimis pliaže leidžiamos muzikos, „velnio lašų“ padauginusiųjų šėlionių, o ir dėl niekuo dėtų poilsiautojų saugumo, nusikaltimų rizikos.
„Palangos miesto įvaizdžiui viso šito nereikia. Tuo labiau, kad paplūdimiuose kavinės gali išgyventi ne vien tik iš svaigiųjų, o ir gaiviųjų gėrimų, užkandžių, ledų“, - įsitikinęs kurorto vadovas.
Pataisos – verslo žlugdymas
Visiškai kitokią nuomonę išsakė Palangoje gerai žinomas verslininkas, kavinės J. Basanavičiaus gatvėje „Devintam danguj“ savininkas Artūras Timukas.
„Paplūdimiuose esu įsigijęs dvi vietas vasaros prekybai, o iš viso turiu šešis objektus, kuriuos palies šios įstatymo pataisos. Nekalbu ir apie laikinuosius įrenginius. Man mažų mažiausia yra keista tokia pozicija, kad ilsintis prie jūros nevalia gerti alkoholio.
Taip ir knieti pasiteirauti, ar tikrai visi prieš mūsų verslą Lietuvoje pasisakantieji užsienio kurortuose vaišinasi vien tik vaisvandeniais arba, kaip vienas politikas, pliažuose sportuoja? Manau, kad yra priešingai, o sveiką gyvenimo būdą pliažuose propaguoja gal vos vienas-kitas, - neslepia nusivylimo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisomis A. Timukas. – Kalbant apie papročius paplūdimiuose, nemanau, kad draudimai ką nors pakeis.
Jau dabar į pliažą dažnas eina su didžiuliais nešuliais iš prekybos tinklų. Seniai baigėsi laikai, kai žmonės prie jūros eidavo per petį persimetę tik rankšluostį“.
A.Timukas įsitikinęs, kad dėl apribojimo paplūdimio gelbėtojų darbo apimtys tikrai nesumažės: nei jų darbo praktika, nei turistų papročiai nesikeis.
„Ir iki šiol gelbėtojai kopose geriančių alkoholį „nematė“. Tad tokia tvarka gali būti lyginama su kova prieš vėją, - dėsto savo požiūrį verslininkas. – Mano verslas nuo įstatymo pataisų nenukentės, nes svarstomos pataisos turi įsigalioti tik nuo 2018 metų. Tais pačiais metais baigiasi ir mano sutartis dėl prekybos vietų nuomos. Tačiau tokių verslo subjektų yra kur kas daugiau. Iš ledų prekybos paplūdimio kavinės tikrai neišsilaikys. Juk už vietos nuomą reikia mokėti milžiniškus pinigus. Tad šio įstatymo pataisos bent jau man reiškia viena – verslo pabaigą“.
A. Timukas neatskleidė, kiek jam atsieina viena paplūdimio kavinės vieta.
Tačiau kalbėdamas apie savo turimus laikinus pastatus bei įrenginius apskritai, pašnekovas neslėpė, jog sumos skaičiuojamos šimtais tūkstančių. Paklaustas, ką planuoja veikti po 2018-ųjų, kai jo verslas bus apribotas, A. Timukas atsakė: „Paūgės vaikai ir važiuosim iš Lietuvos. Kur? Lėksim ten, kur mūsų reikia“.