Vartotojų prašymų pagrindu atlikto tyrimo metu nustatyta, kad „Maxima LT“ teikė skirtingą prekių kainą kainolapyje ir kasoje, klaidingai teikė informaciją apie skelbiamas nuolaidas, akcijos metu skelbė reguliarią prekės kainą, taip pat kasoje nepritaikė skelbiamų nuolaidų.

Nors, pasak pranešimo, įmonė įvykusius pažeidimus motyvavo techninėmis bei žmogiškosiomis klaidomis, įvertinus tai, kad produkto kaina turi vieną iš svariausių arba net lemiamą įtaką vartotojo apsisprendimui dėl sandorio, ir atsižvelgus į tai, kad bendrovė Įstatymo nuostatas pažeidė pakartotinai, už vykdytą nesąžiningą komercinę veiklą bendrovei skirta 8 tūkst. eurų bauda.

Vartotojų klaidinimas nustatytas ir„Rimi Lietuva“ veiklos atveju. Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė teikė skirtingą prekių kainą parduotuvės lentynoje ir kasoje. Įvertinus tyrimo aplinkybes ir tai, kad bendrovė įstatymo nuostatų pažeidimą padarė pakartotinai, už vykdytą nesąžiningą komercinę veiklą bendrovei skirta 5 tūkst. eurų bauda.

„Norfos mažmenos“ bylos atveju nustatyta, kad bendrovė teikė klaidinančią informaciją apie maisto prekių kainas – atitinkamų prekių kaina kainolapyje buvo nurodoma mažesnė nei perkant kasoje. Įvertinus tai, kad bendrovė Įstatymo nuostatų pažeidimą padarė pakartotinai, už vykdytą nesąžiningą komercinę veiklą bendrovei skirta 5 tūkst. eurų bauda.

„Atkreipiame vartotojų dėmesį, kad įsigijus prekę už didesnę kainą nei buvo nurodyta prekės kainolapyje, arba gavus neaiškią, klaidinančią ar dviprasmišką informaciją apie prekės kainą, reikėtų užfiksuoti nurodomą informaciją apie prekę ir jos kainą ir su pirkimą patvirtinančiu dokumentu kreiptis į pardavėją, nurodant savo reikalavimą (pvz., grąžinti permoką). Jeigu nurodytas reikalavimas nėra tenkinamas arba pardavėjas ir toliau teikia klaidinančią informaciją apie prekės kainą – pateikite savo reikalavimą pardavėjui raštu bei praneškite Tarnybai apie vykdomą galimai nesąžiningą komercinę veiklą“, - rašoma VVTAT pranešime.

Informuojame, jog už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams Tarnyba pagal savo kompetenciją gali skirti nuo 289 iki 8 688 eurų, o esant atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms – iki 34 754 eurų baudą.

Situaciją pakomentavo „Maxima LT“ Korporacinių reikalų departamento direktorius Jaunius Špakauskas.

„Tiek praeityje, tiek dabar siekiame tiksliai, aiškiai ir korektiškai informuoti vartotojus. Minėti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VTAT) užfiksuoti kainų neatitikimai pasitaikė dėl žmogiškųjų ar techninių klaidų. Visiems vartotojams, kuriems nebuvo pritaikytos nuolaidos, permokėta sumos dalis buvo grąžinta į lojalumo programos „Ačiū“ korteles ir jie nepatyrė nepatogumų.

Iki darant vertinimus, privalu paminėti, jog „Maximoje“ dirba daugiau kaip 15 tūkst. darbuotojų, kasdien į vieną mūsų parduotuvių ateina daugiau kaip pusė milijono pirkėjų. Natūralu, kad tai lemia milžinišką įvairių kasdienių operacijų mastą. Visiškai apsisaugoti nuo žmogiškos bei techninės klaidos kartais tiesiog nėra galimybių. Tokias netyčines klaidas vertinti kaip sąmoningą vartotojų klaidinimą vargu ar yra sąžininga.

Apgailestaujame dėl šių pavienių klaidų, jas fiksuojame patys ir dedame pastangas tam, kad klaidų būtų kuo mažiau, o netikslumai būtų operatyviai ištaisyti.

Minėtas VTAT sprendimas dar gali būti skundžiamas teismui. Ar šia galimybe naudosimės, spręsime išsamiai įvertinę VTAT nutarimą ir jo motyvus“, – teigė J. Špakauskas.

„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis DELFI sakė, kad šiuo metu bendrovė nagrinėja VTAT sprendimą.

„Paminėti pavieniai kainų neatitikimai gali pasitaikyti dėl žmogiškųjų ar techninių klaidų (pvz. darbuotojas lentynoje laiku nepakeitė prekės kainos etiketės) ir yra vertintini kaip netyčinės klaidos, o ne kaip sąmoningas vartotojų klaidinimas. Visiškai apsisaugoti nuo žmogiškosios ar techninės klaidos kartais tiesiog nėra galimybių dėl milžiniško kiekio kasdienių darbinių operacijų.Turime savo kontrolės sistemą, kurią nuolat tobuliname ir siekiame, kad klaidų būtų kuo mažiau.“, - komentavo jis.

„Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė sakė, kad ši klaida atsirado dėl ne iki galo suderintų vidinių procesų.

„Tokiais atvejais visuomet pripažįstame savo klaidą ir kompensuojame pirkėjo patirtą nuostolį. Tokie institucijų sprendimai mums parodo, kur mūsų veikla ir procesai nėra tikslūs, tad juos jau dabar tobuliname, kad pirkėjus pasiektų tiksli ir aiški informacija apie prekės kainą.“, - DELFI komentavo ji.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (207)