Nepaisant to, nemažai analitikų jau dabar teigia: jeigu E. Macronui per ateinančius penkerius metus nepavyks paversti realybe kampanijos metu duotų ekonominių pažadų, 2022 metais „Nacionalinis frontas“ gali mesti rimtą iššūkį.
E. Macronas Francois Hollande‘o valdžioje ėjo ūkio ministro pareigas, tad būtent ekonominiai klausimai ir sudarė jo rinkimų kampanijos pagrindą.
Taigi ką jis žada?
Euro zonos reforma
Paskelbus rinkimų rezultatus, euro vertė dolerio atžvilgiu šoktelėjo į pusę metų nematytas aukštumas – juk laimėjo eurui ir Europos Sąjungai palankus kandidatas. M. Le Pen pasisakė už Prancūzijos traukimąsi iš euro zonos ir siūlė rengti referendumą dėl ateities narystės.
E. Macronas nori, kad Prancūzija liktų euro zonoje, tačiau sieks ją reformuoti. Savo rinkimų manifeste jis kalbėjo apie bendrą euro zonos valstybių biudžetą ir visos euro zonos finansų ministro mandato įkūrimą.
Be to, naujasis Prancūzijos prezidentas ketina prašyti Berlyno daugiau investuoti ir leisti daugiau pinigų taip ne tik padedant Vokietijos ekonomikai, bet ir skatinant eksportą. Visos jo iniciatyvos be Vokietijos paramos nueitų niekais, o svarbių sprendimų nebus tol, kol Vokietijoje neįvyks rinkimai. Tik po jų baigties šalis galės daugiau dėmesio reikalams, nesusijusiems su šalies vidaus politika.
Pagalba verslui
Nors iš pradžių E. Macronas ir stengėsi įtikti ir socialistinių pažiūrų savo partijos nariams besiimdamas griežtos pozicijos verslų klausimu, eidamas ūkio ministro pareigas jis per pastaruosius trejus metus strategiją pakeitė ir ėmėsi verslo skatinimo iniciatyvų.
Pokyčiai pasireiškė maždaug 40 mlrd. eurų mokesčių lengvatomis, kurios turėjo ekonomikai įpūsti daugiau gyvybės.
E. Macronas tikisi, kad ši jo strategija pasiteisino ir ją bus galima taikyti ir toliau.
Naujasis Prancūzijos prezidentas žada ir laipsniškai mažinti pajamų mokestį – nuo 33 iki 25 proc. Kalbant apie naują turto mokestį, nukreiptą prieš šalies turtingiausius, E. Macronas žada jo netaikyti finansinėms investicijoms.
Kova su nedarbu
Nedarbo lygis Prancūzijoje šiuo metu sudaro 10,1 proc. Maždaug trys milijonai žmonių, kurie nori dirbti ir ieško darbo, niekaip negali įsidarbinti.
Kaip ten bebūtų, tai tikrai ne patys liūdniausi skaičiai Europoje. Kalbant apie regioną, nedarbo lygis kiek didesnis už vidutinį ir, pavyzdžiui, kur kas liūdnesnis nei Nyderlanduose, kur siekia kiek daugiau nei 5 proc., ir Vokietijoje, kur nesudaro nė 4 proc.
Šis skaičius Didžiojoje Britanijoje yra mažesnis nei 5 proc.
Ypač liūdna padėtis su jaunimo nedarbu. Remiantis statistika, darbo neturi kas ketvirtas jaunesnis nei 25 metų prancūzas.
E. Macronas teigia besiviliantis, kad sumažinti nedarbą jam pavyks pakoregavus kai kuriuos darbo santykius reglamentuojančius įstatymus – jis sieks darbdaviams supaprastinti naujų darbuotojų priėmimo tvarką.
Remiantis Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, Prancūzijai bus labai sunku nedarbą sumažinti daugiau nei iki 8,5 proc., jeigu nebus imtasi įgyvendinti kokia esminė reforma.
E. Macronas palankiai vertina stipriausią privataus sektoriaus profesinę sąjungą CFDT, kuri garsėja nuosaikesne politika.
Ji šiuo metu kur kas įtakingesnė nei radikalesnė profesinė sąjunga CGT.
Planų atsisakyti prieštaringai vertinamos 35 valandų darbo savaitės E. Macronas neturi.
Remiantis šiuo planu, ilgos darbo valandos nedraudžiamos, tačiau nustatyta griežta riba, kurią peržengus reikia mokėti už viršvalandžius. Naujasis šalies prezidentas pasisako už tai, kad verslai galėtų patys su darbuotojais derėtis dėl užmokesčio ir darbo valandų.
Ir dar vienas vilties ženklas. Šalies ekonomika šiuo metu naujas darbo vietas kuria sparčiausiai per pastaruosius dešimt metų.
Biudžeto tikslai
Europos Sąjunga reikalauja, kad valstybių narių biudžeto deficitas (iš esmės pajamų ir išlaidų skirtumas) neviršytų 3 proc. BVP.
Prancūzijai niekaip nepavyksta atitikti šio reikalavimo – kartais neatitikimas netgi drastiškas, ypač pastaraisiais metais, kai F. Hollande‘o valdžia bandė nepasinaudoti spaudimu ir taikyti griežtesnes taupymo priemones.
E. Macronas teigia, kad sieks šio tikslo ir viliasi, kad jau šiais metais Prancūzijos biudžeto deficitas neviršys 3 proc. ribos.
Viešojo sektoriaus mažinimas
Prancūzijos viešasis sektorius vienas didžiausių pasaulyje. Išlaidos jam praeitais metais sudarė 56,5 proc. šalies BVP.
Kalbant apie planus mažinti pelno mokestį, labai svarbu mažinti ir išlaidas viešajam sektoriui.
E. Macronas neabejoja – per penkerius metus įmanoma sutaupyti 60 mlrd. eurų. Tai tikrai nėra drastiška suma.
Pavyzdžiui, jo varžovas rinkimuose Francois Fillonas siūlė viešojo sektoriaus išlaidas mažinti 100 mlrd. eurų.
Vienas iš konkrečių pasiūlymų, padėsiančių sutaupyti – maždaug 120 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų atsisakymas – tai įmanoma valdininkams išėjus į pensiją tiesiog panaikinus jų etatą.
Nepaisant to, E. Macronas norėtų, kad nedarbingumo pašalpas gautų socialinės grupės, kurioms dabar jos nemokamos. Konkrečiai kalbama apie savarankiškai dirbančius, verslininkus ir ūkininkus.
Nors kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir norima ilginti pensinį amžių, Prancūzija to daryti neketina – lieka 62 metų mažiaus riba. E. Macronas norėtų kai ko kito – pensijų dydį susieti su konkretaus piliečio sumokėtais mokesčiais.
