Buvęs JAV centrinio banko vadovas Alanas Greenspanas kažkada išpopuliarino vadinamąjį „vyriškų apatinių“ indeksą. Pagal jo teoriją, vyriškų apatinių pardavimai, ekonomikai besivystant tolygiai, išlieka stabilūs, tačiau prasidėjus nuosmukiui, smarkiai krenta. Tuo metu pardavimų atsigavimas turėtų parodyti ir šalies ūkio pakilimą.
Ar šis indeksas tinka ir Lietuvoje – patikrinti sudėtinga. Statistikos departamentas tokių detalių duomenų nekaupia, galima sužinoti tik bendras drabužių apyvartos tendencijas.
Kaip matyti iš grafiko, prasidėjus 2008/09 metų pasaulinei finansų krizei, tekstilės, drabužių ir avalynės apyvartos indeksas smuko žemyn, o atsigaunant ekonomikai, stabiliai kyla.
Kokia padėtis yra konkrečiai vyriškų apatinių srityje DELFI pasiteiravo didžiausios Vidurio ir Rytų Europos tekstilės įmonių grupės „Utenos trikotažo“ atstovų.
„Utenos“ prekės ženklo pardavimų vadovė Renata Varaneckienė sakė, kad vyriški gaminiai sudaro 30 proc. visos šiuo prekės ženklu pažymėtos produkcijos.
„Žvelgiant į į vyriško apatinio trikotažo pardavimų tendencijas nuo 2013 metų iki dabar – jos išlieka stabilios ir ryškių pokyčių šioje srityje nėra“, – sakė ji.
Stebi NT kainas
Savo ruožtu „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims Rokas Grajauskas DELFI sakė, kad Lietuvoje ekonominius svyravimus geriausiai parodo nekilnojamojo turto (NT) kainos.
„Lietuviai yra labai žemiški ir konkretūs žmonės, todėl investuoti yra linkę į tai, ką gali plika akimi matyti, „pačiupinėti“. Užsienio šalyse žmonės savo santaupas investuoja į daug labiau diversifikuotą portfelį, kuriame vietos atranda ne tik NT, bet ir akcijos, įvairūs investiciniai fondai“, – pasakojo jis.
Tuo metu Lietuvoje, R. Grajausko teigimu, žinoma tik vieną investavimo rūšis – NT.
„Todėl vos tik ekonominiams lūkesčiams pagerėjus, ekonominiam aktyvumui padidėjus, žmonės tuoj pat puola investuoti į NT, o tai neišvengiamai veda prie didesnio NT kainų svyravimo. Ekonominiams lūkesčiams pagerėjus NT kainos šoka į viršų, lūkesčiams krentant, krenta ir NT kainos“, – sakė ekonomistas.
R. Grajauskas pastebėjo, jog praėjusių metų pabaigoje, remiantis „Eurostat“ duomenimis, gyvenamojo NT kainos Lietuvoje jau augo beveik 10 proc. ir tai buvo greičiau nei augo gyventojų pajamos.
„Tai rodo, kad gyventojai vis optimistiškiau, gal net per daug optimistiškai, pradeda vertinti ekonomikos perspektyvas. Tai turėtų būti „raudona lemputė“ finansų sektoriaus tvarumą prižiūrinčioms institucijoms, nes per sparčiai augantys gyventojų lūkesčiai ilgainiui gali vesti prie ekonomikos perkaitimo“, – įspėjo jis.
Investicijų svarba
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas Vytautas Žukauskas sakė, kad stebi ir svarbiu laiko investicijų lygį Lietuvoje.
„Investicijos sudaro didžiąją dalį šalies ekonomikos ir yra pagrindinis ekonomikos augimo variklis. Jos ne tik kuria naujas darbo vietas, bet ir skatina konkurenciją vietinėje rinkoje bei įgalina įmones taikyti inovatyvias, produktyvumą didinančias technologijas.
Naujų, produktyvesnių gamybos priemonių ir metodų pritaikymas leidžia sukurti daugiau prekių ir paslaugų per tą patį darbo valandų skaičių, o didėjantis produktyvumas lemia aukštesnį pajamų ir darbo užmokesčio lygį šalyje. Tai turi teigiamos įtakos ir valdžios sektoriaus finansams, kadangi didesni atlyginimai lemia didesnes mokestines pajamas“, – aiškino jis.
V. Žukauskas pastebėjo, kad nors po 2009–2010 metų ekonominės krizės investicijų lygis Lietuvoje augo, tačiau pagal šį rodiklį 2016 metai nebuvo sėkmingi – jų net mažėjo.
„Tai nėra teigiama tendencija, rodanti, kad valdantieji turi susirūpinti Lietuvos investiciniu patrauklumu“, – sakė LLRI viceprezidentas.
V. Žukauskas teigė, jog šalys, kuriose vienam gyventojui tenkančių tarpinių ir kapitalo investicijų kiekis yra didesnis, taip pat pasižymi ir didesniu darbo jėgos produktyvumu.
„Pavyzdžiui, didelių pajamų Vakarų Europos šalyse, tokiose kaip Danija, Vokietija, Airija ar Nyderlandai taip pat produktyvesnė darbo jėga ir didesnis vienam gyventojui tenkančių investicijų kiekis.
Deja Lietuva, palyginus su kitomis šalimis pagal investicijų lygį, tenkantį vienam gyventojui stipriai atsilieka nuo ES vidurkio. Tai rodo, kad jei norime gyventi taip, kaip gyvena Vakarų Europos ar Skandinavijos gyventojai, turime didinti investicijų lygį šalyje“, – ragino ekonomistas.
Prognozuoja pagal lūkesčius
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pasakojo, kad kartu su kolegomis banke naudoja daug išankstinių indikatorių, iš kurių pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos metodologiją konstruoja išankstinių indikatorių indeksą.
„Jo pagalba galima prognozuoti ekonomikos ciklo pokyčius. Paprastai signalas gaunamas 6–9 mėnesius prieš realius pokyčius ekonomikoje“, – sakė jis.
Ekonomistas paaiškino, jog naudoja įvairius lūkesčių rodiklių komponentus.
„Pavyzdžiui, gamybos užsakymai pramonės įmonėse, ne pirmo būtinumo prekių mažmeninė prekyba, butų pirkimo–pardavimo sandorių skaičius, indėlių struktūra ir t.t.“, – sakė N. Mačiulis.
Jis pridūrė, kad seka ir tokius rodiklius kaip vidutinė poilsinių atostogų vertė ir vidutinė trukmė iki užsakytų ir jau apmokėtų poilsinių atostogų.
„Kuo trukmė ilgesnė, tuo lūkesčiai geresni ir noras leisti pinigus didesnis“, – sakė ekonomistas.
