Migracijos departamento duomenys skelbia, kad didžioji dalis imigruojančių nurodo, kad atvyksta į Lietuvą užsiimti teisėta veikla, pavyzdžiui, steigia įmonę Lietuvoje. Antra pagal populiarumą priežastis – šeimos susijungimas, o trečia – darbas Lietuvoje.

Lietuvoje 2014 m. užsieniečiams išduoti 9 749 Laikini leidimai gyventi ir pakeista dar 8 547, o tai iš viso sudaro 18 296.

Daugiausiai atvykėlių iš užsienio tais metais Lietuvoje fiksuota iš Rusijos (5480), Ukrainos (4255) ir Baltarusijos (4130). Tad ką šie žmonės veikia Lietuvoje, jei atvyksta ne dėl teisėtų ekonominių interesų ar šeimos susijungimo?

Lietuvos verslininkams imigrantai jau yra šiek tiek pažįstami ir iš patirties: dalis įmonių neranda reikiamos kvalifikacijos darbuotojų Lietuvoje, pavyzdžiui, aviacijai, paslaugų centrams, arba apskritai neranda sutinkančių dirbti žmonių, pavyzdžiui, statybose, kur darbo sąlygos - ne iš maloniųjų.

Ką samdo?

Skirtingų sričių verslo atstovai sutiko papasakoti, kokiems darbams samdo žmones iš užsienio.

„Mūsų biuruose Vilniuje dirba daugiau nei 40 tautybių darbuotojų iš daugiau nei 10 šalių. Daugiausia yra Ukrainos, Baltarusijos piliečių. Kiti darbuotojai yra atvykę iš Kinijos, Rusijos, Slovakijos, Venesuelos ir kitų šalių. Įvairios mūsų įmonių grupės bendradarbiauja su studentų mainų programomis „Erasmus“, „Da Vinci“, universitetais ir kolegijomis. Būna, kad vienu metu praktika atlieka iki 40 studentų“, - vardija „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis.

Be to, įmonių grupė valdo antrines bendroves Jungtinėje Karalystėje, Kinijoje, Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje, Ukrainoje ir Rusijoje ir tarp šalių taip pat vyksta specialistų migracija.

„Iki 2015 metų paprastai darbinome sertifikuotus aviacijos specialistus, kurių dėl verslo augimo nespėdavome pasiruošti: aviamechanikus, verslo aviacijos pilotus, inžinierius. Tačiau darbo rinka Lietuvoje labai nuseko ir šiandien jau esame įdarbinę ir IT specialistus, kurių labai trūksta, tarptautinius pardavėjus, įvairius biuro darbuotojus. Šiandien jaučiamas milžiniškas paprastos darbo jėgos poreikis. Lietuva tapo brangi, norėtųsi, kad netaptų nekonkurencinga“, - svarstė jis.

G. Žiemelis sako, kad Jungtinė Karalystė, JAV, JAE, Singapūras savo konkurencingumo problemą sprendė leisdamos darbdaviams įsivežti darbo jėgą iš ten, kur ji kainuoja pigiau lygiagrečiai mokydamos savo šalių piliečius aukštesnės kategorijos profesijų. Kartu jis priduria, kad Lietuvos atveju reikėtų investuoti ir į anglų kalbos žinių gilinimą.

„Tokiu būdu vidutinės sąnaudos darbo jėgai mažėdavo, šalis ir verslas tapo konkurencingesni“, - dėsto pašnekovas.

Paklaustas, ar įmonė padeda į Lietuvą atvažiuojantiems dirbti žmonėms gauti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje, verslininkas sako, kad šiam tikslui yra įkurtas nedidelis skyrius.

„Esame išdirbę sistemą, kad prieš pretenduojant į darbo vietą reikia iškart pristatyti mokslų diplomus, rekomendacijas, įvairias pažymas, pavyzdžiui, kad žmogus neteistas, ir taip toliau, - vardijo jis. - Bet procedūros Lietuvoje akivaizdžiai yra per sudėtingos ir perteklinės. Reikia dar įrodyti Darbo biržai, kad Lietuvoje tokio specialisto nėra ir tik tada gali pradėti įdarbinimo procedūrą. Tiesa sakant, akivaizdi dauguma registruotu Darbo biržoje pretendentų dažniausiai net nemoka anglų kalbos – mūsų atveju, negalėtumėme jiems pasiūlyti jokių pozicijų, jau nekalbant apie kitus reikalavimus. Vien tam sugaištame apie 2 mėnesius.“

Jis skaičiuoja, kad iš viso reikalingos procedūros įdarbinti užsienietį Lietuvoje užtrunka apie 4-5 mėn.

„Mūsų valdomoje Jungtinės Karalystės kompanijoje „Storm Aviation“ dirba apie 150 darbuotojų, dalis jų - užsieniečiai. Įdarbinimo procedūra užtrunka iki 1,5 mėn. Kitas pavyzdys - Kinijoje, Zhenghou mieste, turime lėktuvų lizingo antrinės įmonės biurą, direktorius ten - kiniškai kalbantis lietuvis ir jam gauti darbo leidimą užtruko 2 mėn.“, - palygina G. Žiemelis.

„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis pasakoja, kad su Lietuvoje dirbančiais užsieniečiais taip pat yra susidūręs, tačiau juos darbino ne „Hanner“.

„Mes samdome bendroves tam tikriems darbams atlikti, pavyzdžiui, reikia uždengti stogą, mes samdome tai atliekančią įmonę. Jeigu mums reikia pastatuose sudėti langus, samdome ir ir šį darbą atliekančią įmonę. Dirbame su pakankamai daug įmonių, kuriose yra daug užsieniečių, nors mes jų tiesiogiai neįdarbiname, jie dirba mūsų objektuose. Dabar keliuose objektuose turime užsieniečių, kurie atlieka betonavimo darbus, betoninių gaminių montavimo darbus, nes surasti lietuviškos kilmės darbininkų kiekvieną dieną darosi vis sunkiau ir sunkiau“, - sakė A. Avulis.

Arvydas Avulis
Pasak jo, vienas būdų rasti lietuviškos kilmės darbuotojų – darbus planuoti prieš 6-9 mėnesius, tačiau, pasak jo, tai sunku padaryti.

„Dažnai būna aplinkinių gyventojų skundų, jie nepatenkinti ir tuo, ir kitkuo, tad statybos leidimų išdavimas užtrunka ir sunku tiksliai prognozuoti, kada kokį darbą darysi ir negali prisiimti sutartinių įsipareigojimų 6-9 mėnesius į priekį. O kompanijų, kurios galėtų greitai atlikti darbus, praktiškai nėra: dabar reikia greitai atlikti teritorijos tvarkymo darbus, nes viena įmonė „pavedė“, bet kitų bendrovių nėra, nes visi užsiėmę pusmečiui ir daugiau į priekį“, - pasakojo A. Avulis.

Tad verslas dabar naudojasi tokia išeitimi – samdo iš kitur atvykstančius žmones.

„Dabar daugiausiai mūsų objektuose dirba žmonių iš Baltarusijos, taip pat ir iš Ukrainos. Turbūt šios šalys yra didžiausios donorės mūsų sektoriui, - sakė A. Avulis. - Žinoma, atvažiuoti į Europos Sąjungos valstybes iš ten yra kur kas sudėtingiau, o mes dar ir konkuruojame su Lenkija. Lenkai net turi savo biurus Kijeve, kur renka žmones, jiems išduoda vizas ir jie didžiuliais kiekiais važiuoja dirbti. Pas mus žmonės atvažiuoja dviem keliais: gauna arba leidimą atvykti ir dirbti Lietuvoje, arba jie gauna leidimą atvykti į Lenkiją ir po to važiuoja čia.“

Pasak jo, statybos sektoriuje darbuotojų trūksta gana daug dėl darbo sąlygų ir atlyginimų skirtumų su kitomis šalimis, kur darbą susirasti Lietuvos piliečiams - nesudėtinga.

„Žmonės į užsienį dirbti statybose skrenda ir susitarę, ir nesusitarę, nereikia ir kalbos, nes formuojasi atskiros brigados, kuriose pakanka, kad vienas žmogus šiek tiek supranta angliškai, o kiti po to susišneka rusiškai, lenkiškai ar lietuviškai.

Antra vertus, ir darbas statybos sektoriuje nėra pats maloniausias: čia triukšmas, dulkės, saulė, vėjas, lietus, šaltis, tai – ne biuras. Dėl to šio darbo nelabai nori dirbti ir vokiečiai, ir anglai, ir norvegai, jie įsiveža žmones darbams, kurių jie patys nenori dirbti.

Tas pats bus ir Lietuvoje, jei lietuviai nenorės gatvių šluoti ar sniego žiemą kasti, galima įsivežti žmonių, kurie šiuos darbus sutinka atlikti, net neskirstant, ar jie kvalifikuoti, ar nekvalifikuoti. Jei lietuviai norės šluoti gatves, gerai, tegul eina ir šluoja, bet kuo toliau, tuo norinčių šio darbo bus mažiau. Tas pats ir su statyba“, - teigė A. Avulis.

Pašnekovas primena ir kitą svarbų faktorių - išvykstantys iš Lietuvos dirbti statybose į Švediją, Norvegiją, Airiją ir kitur, kur nekilnojamas turtas yra mažiausiai 2 kartus brangesnis, uždirba ir mažiausiai 2-3 kartus didesnes algas nei Lietuvoje.

„Dėl to žmonės sėda į lėktuvą ir išvažiuoja, o ten jų laukia išskėstomis rankomis, kaip ir mes jų čia laukiame, bet jie ten dirba, o mūsų rinka nukraujuoja. Esame tokioje būklėje, kad jeigu neįsivešime, nesurasime darbuotojų kitur, visos statybos vyks gerokai lėčiau“, - teigė jis.

Paklaustas, kokie darbuotojai atvyksta į Lietuvą iš svetur, verslininkas sako, kad ir kvalifikuoti ir ne visai.

„Mes tiesioginio kontakto su jais neturime, nes mes suformuojame samdomai įmonei užduotį ir ji turi darbus atlikti. Jeigu jų vieni žmonės kvalifikuoti daugiau, kiti mažiau, jie patys nusprendžia, kaip užduotį atlikti. Vis tik manau, kad didžioji dalis užsieniečių – kvalifikuoti, bet pritaikomi ir mažiau kvalifikuoti žmonės“, - svarstė A. Avulis.

Audrius Radišauskas
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (376)