Neinvestuojant į darbo našumo didinimą, augančių atlyginimų ir kainų spiralė ateityje gali mažinti Lietuvos įmonių konkurencingumą, ribodama ir ūkio plėtrą, penktadienį komentuoja Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas.

Pasak jo, šalies realusis BVP, Statistikos departamento išankstinio įverčio duomenimis, 2017 m. pirmąjį ketvirtį per metus padidėjo 4,1 proc. Didėjantis teigiamas gamybos atotrūkis parodo, kiek esama ūkio raida yra nutolusi nuo tvarios ūkio raidos. Jau kelerius metus šalyje kyla laisvų darbo vietų lygis, mažėja vienai laisvai darbo vietai tenkančių bedarbių skaičius. Mažiau yra ne tik darbo neturinčių kvalifikuotų asmenų, bet ir darbo ieškančių nekvalifikuotų asmenų.

Spaudimas darbo rinkoje pasireikš sparčiu darbo užmokesčio augimu. Nors šiuo metu nemenka atlyginimų augimo dalis yra siejama su didinamu minimaliuoju ir viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiu, vis ryškesnė tampa darbuotojų trūkumo problema.

Šiais metais ji turėtų būti viena pagrindinių spartų darbo užmokesčio augimą lemsiančių priežasčių. Esant tokiam nedarbo lygiui, gana didelei emigracijai ir mažėjant darbo rinką papildančių jaunų asmenų, įmonėms bus vis sunkiau rasti darbuotojų, o konkuruodami dėl jų darbdaviai bus priversti didinti darbo užmokestį.

Daugiau nei darbo našumas augantis darbo užmokestis vers įmones dažniau peržiūrėti prekių ir paslaugų kainas. Lietuvos ūkio augimą lenkiantis darbo užmokesčio fondo kilimas lemia didėjančią darbo užmokesčio dalį sukuriamoje pridėtinėje vertėje.

Ji ilgiau kaip dvejus metus viršija šio rodiklio istorinį vidurkį. Tik nedaug augant darbo našumui, senkantis įmonių rezervas amortizuoti atlyginimų augimą pelno sąskaita pamažu vers įmones griebtis kitos strategijos, t. y. prekių ir paslaugų kainų peržiūros. Šio scenarijaus Lietuvos ūkis galėtų išvengti daugiau investuodamas į našesnes technologijas.

Nors išlaidos produktyviosioms investicijoms ir moksliniams tyrimams bei eksperimentinei plėtrai (MTEP) pastaraisiais metais augo, tačiau Lietuvos rodikliai Europos Sąjungos (ES) kontekste tebėra nuviliantys. Lietuvos produktyviųjų investicijų ir BVP santykis 2011-2015 m. laikotarpiu buvo vienas mažiausių ES.

Prastoje vietoje Lietuva yra ir pagal verslo įmonių investicijas į MTEP. 2011-2015 m. laikotarpiu Lietuvos verslo įmonių investicijos į MTEP siekė tik 0,26 proc. BVP. Palyginimui – Austrijos, Danijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos verslo sektoriaus investicijų į MTEP ir BVP santykis siekia apie 2 proc., Estijos – 0,96 proc., Latvijos – 0,18 proc. Didesnės investicijos į MTEP įmonėms sudarytų sąlygas kurti didesnės pridėtinės vertės produktus, kurie padėtų joms sėkmingiau konkuruoti tarptautinėse rinkose, netgi esant darbuotojų trūkumo ir spartaus darbo užmokesčio augimo iššūkiams.