Palyginti su tuo pačiu 2016 m. ketvirčiu, realus BVP pokytis sudarė 4,1 proc., nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos - 3,8 proc.

Palyginti su 2016 m. ketvirtuoju ketvirčiu, realus BVP pokytis sudarė 1,4 proc.

Pirmąjį ketvirtį daugiausia įtakos teigiamam BVP pokyčiui turėjo apdirbamosios gamybos bei didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių veiklos rezultatų.

Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išsamesniais duomenimis ir įvertinęs pridėtinę vertę pagal detalesnį ekonominės veiklos rūšių sąrašą, patikslino 2016 m. ketvirtojo ketvirčio BVP įvertį. 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 10 109,2 mln. eurų.

Patikslintais duomenimis, palyginti su trečiuoju 2016 m. ketvirčiu, ketvirtojo ketvirčio realus BVP pokytis sudarė 1,5 proc., anksčiau skelbtas - 1,4 proc. Palyginti su atitinkamu 2015 m. ketvirčiu, realus BVP pokytis sudarė 3,1 proc., anksčiau skelbtas - 3,0 proc.

Viena sparčiausiai augančių ekonomikų

Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas teigia, kad tai yra sparčiausias ekonomikos augimo tempas per pastaruosius trejus metus. Pagal šį rodiklį Lietuva ne tik tampa vienvalde lydere Baltijos šalyse, bet ir viena iš greičiausiai augančių ekonomikų visoje Europos Sąjungoje.

Rokas Grajauskas

„Metų pradžioje Lietuvos ekonomikoje augo viskas, kas tik galėjo. Gamybos apimtys per pirmąjį ketvirtį augo 8 proc. Tiek pat augo mažmeninė prekyba, eksportas sausį-vasarį augo 6 proc. Priešingai nei visus 2015 m. ir didžiąją 2016 m. dalį, atsargų pokytis Lietuvos įmonėse šių metų pradžioje taip pat buvo teigiamas. Kitaip tariant, Lietuvos ekonomikoje pirmąjį ketvirtį susidarė itin palankios sąlygos sparčiam augimui“, - komentare nurodo jis.

Tačiau tokį tempą išlaikyti visus 2017 metus bus sudėtinga. Mažmeninę prekybą metų pradžioje į priekį stūmė augę alkoholinių gėrimų pardavimai. Gyventojai, laukdami akcizų didinimo kovo 1 d., skubėjo pasipildyti alkoholinių gėrimų atsargas. Tuo tarpu kitose Baltijos šalyse mažmeninės prekybos apimčių augimas metų pradžioje nėrė į dugną. Pagrindinė tai lėmusi priežastis – smarkiai išaugusi infliacija.

Pasak ekonomisto, infliacija yra padidėjusi ir Lietuvoje – pirmąjį šių metų ketvirtį ji siekė 3 proc. Todėl tikėtis tokio vartojimo augimo, kurį patyrėme praėjusiais metais ar šių metų pradžioje, vargu, ar galime.

„Nors šiemet ir toliau išsilaikys spartus atlyginimų augimas bei toliau augs užimtumas, išaugusi infliacija mažins vartotojų perkamąją galią. Dėl to vartojimo apimtys likusiais metų mėnesiais augs gerokai lėčiau, maždaug 3-4 proc.

Lietuvos eksportą šiemet teigiamai veikia ne tik atsistatančios eksportuojamų produktų kainos, bet ir gerėjanti ekonominė situacija eksporto rinkose. Pirmaisiais šių metų mėnesiais labiausiai, net 20 proc., augo Lietuvos eksportas į Rusiją. Rusijos ekonomikai lipant iš recesijos bei sustiprėjus rubliui, išaugo ir Rusijos vartotojų perkamoji galia. Tuo netrunka pasinaudoti Lietuvos prekybininkai, didesnius krovinių srautus į Rusiją fiksuoja ir transporto įmonės“, - komentuoja jis.

Seniai Lietuvos ekonomikoje turėjome tiek daug gerų žinių ir optimizmo.

O tai leidžia tikėtis, kad ekonomikos augimas šiemet bus gerokai spartesnis nei praėjusiais metais. Manome, kad likusiais metų ketvirčiais, lyginant su pirmuoju ketvirčiu, augimo tempas šiek tiek sulėtės, tačiau išliks spartesnis nei praėjusiais metais. Iš viso šiemet tikimės 3,1 proc. ekonomikos augimo. Kitąmet augimas turėtų nežymiai sulėtėti ir siekti 3 proc.