Finansų ministras Vilius Šapoka DELFI patvirtino, kad bus siūloma sujungti darbuotojo ir darbdavio mokamas socialinio draudimo įmokas, didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, žadama peržiūrėti visas mokestines lengvatas, visam į technologijas ir produktyvumo didinimą reinvestuojamam pelnui taikyti pelno mokesčio lengvatą, o pradedantiems verslininkams numatyti vienerių metų trukmės mokestines atostogas.
Esą tik tada, kai šalies verslas gamins aukštos pridėtinės vertės produkciją, jis uždirbs pakankamai pajamų, kad ne tik vadovai galėtų įsigyti „auksinius“ automobilius, o į naujas mašinas galės persėsti ir eiliniai darbuotojai.
– Ministre, kokius esminius mokesčių pakeitimus planuojate?
– Esame numatę kompleksinę mokesčių sistemos peržiūrą ir keliame tris pagrindinius tikslus: 1) mokesčių sistema turi prisidėti prie pajamų nelygybės mažinimo, 2) turime sukurti efektyvesnes paskatas investicijoms į produktyvumo augimą; 3) sukurti paskatas Lietuvoje didinti verslumą.
– Kokių priemonių imsitės dėl pajamų nelygybės?
– Yra numatyta konsoliduoti darbuotojo pusėje „Sodros“ įmokas ir gyventojų pajamų mokestį (GPM). Taip bus sukurta erdvė toliau didinti neapmokestinamų pajamų dydį (NPD), kad mažiau uždirbantieji, ypač šeimos, turinčios vaikų, į rankas gautų daugiau pajamų.
– Kiek bus didinamas NPD?
– Jį didinsime kasmet. Tikslus skaičius bus aiškus, kai sudėliosime pirminį kitų metų biudžeto projektą. Taip, šiuo metu tai labai intensyviai vyksta. Šiuo metu būtų labai ankstyva tai sakyti, nes biudžeto formavimas tik prasidėjęs. Manau, kai turėsime pirminį biudžeto projektą, tada bus galima kalbėti apie konkretesnius skaičius.
– Kaip keisite papildomą NPD turintiems vaikų?
– Dabar papildomas NPD yra 200 Eur už vaiką. Ką siūlysite šeimoms?
– Dabartinė sistema, kai didindami didindami NPD gyventojui, kurie uždirbo mažiau, šita sistema yra išsisėmusi ir toliau didindami NPD, žmonės daugiau į rankas nebegautų. Dėl to ir reikalingas konsolidavimas – kad pasikeistų bazė ir galėtume didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas. Šiuo atveju konsolidavimas leidžia tą procesą, kad galėtume nuosekliai didinti ilgam laikotarpiui į priekį.
– Kalbant apie vaikus, dėl jų esantis papildomas NPD nepriklauso nuo tėvų pajamų. Kokį teiksite siūlymą dėl NPD už vaikus?
– Manytume, kad papildoma paskata šeimoms, turinčioms vaikų, turi išlikti.
– Teko girdėti, kad konsoliduojant įmokas planuojama mažinti „Sodros“ mokestį, jį koreguoti. Ar yra toks planas?
– Kaip numatyta LRV priemonių plane, konsoliduojant „Sodros“ įmoką ir GPM, kartu numatyta, kad bazinė pensija, jos mokėjimas persikeltų iš „Sodros“ biudžeto į valstybės biudžetą ir atitinkamai „Sodros“ įmoka turėtų mažėti, o GPM atitinkamai didėti, bet kartu turėtų didėti ir žmonių atlyginimai (bruto).
Vidurinei klasei ir daugiau uždirbantiesiems realūs mokesčiai nesikeičia. GPM padidėja, bet lygiai tokia pačia suma sumažėja įmoka „Sodrai“ ir dėl NPD didinimo padidėja mažiau uždirbančiųjų pajamos.
– Padidinus GPM, didesnis jis bus taikomas ir kitoms pajamoms – pvz., pajamoms nuo turto? Jei ne, tai atsiras du GPM tarifai – vienas darbo pajamoms, o kitas kitoms pajamoms?
– Šiuo atveju kalbame tik apie darbo pajamas. Koks tikslas? Tikslas – mažinti pajamų nelygybę ir kad mažiau uždirbantieji mokėtų mažiau mokesčių, kad atitinkamai didėtų jų pajamos į rankas. Visiems kitiems darbo santykiuose niekas nesikeičia. Kalbama apie visus mokesčius ir įmokas, susijusias su darbo santykiais.
– Teko girdėti, kad planuojate naikinti tam tikras mokestines lengvatas, pvz., akcizo lengvatą žymėtam dyzelinui, ar tai tiesa?
– Kalbant apie visas lengvatas, kaip ir numatyta Vyriausybės priemonių plane, bus peržiūrėtos absoliučiai visos šiuo metu įtvirtintos lengvatos ir yra labai aiškūs principai, kuriais remdamiesi jas peržiūrėsime.
Ar įvedant šias lengvatas pasiekti kelti tikslai, ar jos yra socialiai teisingos, ar jos yra efektyvios ir jeigu atsakymas ne, tai siūlysime naikinti.
Šiuo metu visi tie skaičiavimai ir analizė artėja į pabaigą ir kaip su premjeru esame viešai prižadėję, kartu su visais kitais mokestiniais pasiūlymais iki vasaros viešai paskelbsime mūsų pasiūlymus ir kviesime visuomenę įsitraukti į diskusiją ir pateikti savo matymą.
Mažesnis akcizas žymėtam dyzelinui yra lengvata, taigi ji bus įvertinta. Bus įvertinimas ir atitinkami pasiūlymai. Šiuo metu konkrečių sprendimų dėl konkrečių lengvatų ar naikinti, ar palikti, nėra priimta.
– O kaip dėl PVM lengvatos šildymui (Seime pasigirdo naujų siūlymų ją pratęsti, – red.)?
– Dėl šildymo Vyriausybė yra aiškiai pasisakiusi – ji nėra socialiai teisinga, ja naudojasi visi, taip pat ir turtingi žmonės. Taigi, siekiant gerokai efektyvesnio mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimo, ką Vyriausybė yra pasiūliusi, tai, kad būtų panaikinta šildymo lengvata, tas jau padaryta, baigsis jos galiojimas, kartu yra pateiktas pasiūlymas Seimui, kad tikrai skurstantiems žmonėms, kuriems reikia papildomos paramos, būtų padidintos kompensacijos už šildymą.
– Ar siūlysite mokestines atostogas verslui? Jei taip, kokioms verslo formoms – mažosioms bendrijoms, UAB, AB?
– Taip, mokestines atostogas vienareikšmiškai siūlysime. Kaip ir minėjau, viena iš krypčių orientuota į užimtumo didinimą. Pasiūlymas yra tas, kad pirmaisiais metais, pirmajam verslui būtų mokestinės paskatos. Ir šiuo metu taip pat artėjame į pabaigą, kokios tiksliai jos galėtų būti tam, kad paskatintume žmones užsiimti verslu.
Detalų pasiūlymą, kam ir kaip bus taikomos mokestinės atostogos, pateiksime kartu gegužę. Tiesiog baigiame skaičiavimus. Iš pradžių pateiksime visus konkrečius pasiūlymus, įtrauksime visuomenę į papildomą diskusiją, o priėmimas pagal planą numatytas Seimo rudens sesijoje.
– Kaip bus su mokesčio lengvata reinvestuojamam pelnui?
– Čia reikėtų tikslumo. Kažkada Lietuvoje buvo primityvi reinvestuojamo pelno lengvata. Ji nepasiteisino, nes tuo metu buvo traktuojama, jog vadovo naujas automobilis yra investicija į ateitį. Šiuo atveju mūsų pasiūlymas yra padidinti investicijų mokestinę paskatą į technologinį atnaujinimą. Šiuo metu galima sumažinti apmokestinamą pelną iki 50 proc., mes siūlome padidinti iki 100 proc.
Kaip rodo tyrimai, būtent tokia paskata skatina įmones keistis ir investuoti į ateitį, kad taptų modernesnės, kurtų daugiau pridėtinės vertės. Valstybės viešųjų finansų prasme ši lengvata yra kur kas efektyvesnė. Lengvatos padidinimas, orientuotas grynai į produktyvumo augimą, viešiesiems finansams kainuotų mažiau nei 30 mln. Eur, o primityvi reinvestuojamo pelno lengvata kainuotų apie 270 mln. Eur.
– Bet jeigu būtų perkama daugiau automobilių, galbūt būtų surenkama daugiau PVM, negalvojote apie tai?
– Manau, kad Lietuvai labiausiai reikia modernesnio verslo, daugiau pridėtinės vertės; kai turime daugiau, galime dalintis kur kas daugiau. Ir tada reikėtų kalbėti apie tai, kad ne tik vadovai važinėtų su auksiniais automobiliais, o kad darbuotojai galėtų važinėtis naujais automobiliais.
