Apie 60 proc. regionų buvo registruotas bent 0,5 procentinio punkto dydžio nedarbo lygio mažėjimas. NUTS 2-ajai grupei priklauso 276 regionai: didesnės regiono valstybės suskirstytos į kelis ar kelias dešimtis regionų, o Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas bei Malta laikomi pavieniais klasifikatoriaus regionais.
Pastebėta, kad regioniniai nedarbo rodikliai atskiruose ES regionuose yra itin skirtingi: mažiausi skaičiai registruojami Vokietijos Žemutinės Bavarijos regione (2,1 proc.) ir Prahos miesto regione Čekijoje (2,2 proc.), taip pat Vokietijos Aukštutinėje Bavarijoje (2,4 proc.), Vidurinės ir Žemutinės Frankonijos (po 2,5 proc.) ir Tiubingeno (2,6 proc.). Savo ruožtu didžiausio nedarbo rodikliai matyti Graikijos Vakarų Makedonijos regione (31,3 proc.), Ispanijos Meliljos regione – (30,8 proc.), vakarų Graikijos regione (29,8 proc.), Ispanijos Andalūzijoje (28,9 proc.) ir Estremadūros administracinėje srityje (27,5 proc.) bei Prancūzijos Majoto užjūrio teritorijoje (27,1 proc.).
Atskirų regionų pateiktais duomenimis, 2016-aisiais 60-tyje jų nedarbo lygis siekė 4,3 proc. ar mažiau, tai perpus mažiau, nei siekia ES vidurkis (8,6 proc.). Tarp tokių nurodomi 24 regionai Vokietijoje, 18 – Jungtinėje Karalystėje, šeši – Čekijoje, po tris Vengrijoje ir Austrijoje, po du – Belgijoje ir Rumunijoje, po vieną regioną Italijoje ir Nyderlanduose.
Kita vertus, 32-uose ES regionuose registruotas nedarbo lygis sudarė bent 17,2 proc., t. y. dvigubai lenkė ES vidurkį: dvylika iš trylikos regionų Graikijoje, dešimt – Ispanijoje, po penkis – Italijoje ir Prancūzijoje (užjūrio departamentuose).
2016-aisiais vidutinis 15-24 metų amžiaus jaunimo nedarbo lygis ES siekė 18,7 proc. Ir šioje srityje matyti didžiuliai skirtumai tarp atskirų regionų. Žemiausi rodikliai fiksuoti Vokietijos regionuose, ypač Švabijos (4,3 proc.), Aukštutinėje Bavarijoje ir Tiubingene (po 4,6 proc.), Freiburge (6,0 proc.). Didžiausi rodikliai nurodomi Ispanijos Meliljos (69,1 proc.) ir Ceutos (63,3 proc.) regionuose. Daugiau kaip trijuose ketvirčiuose ES regionų jaunimo nedarbo lygis bent dukart viršijo bendrąjį nedarbo lygį.
Ilgalaikis nedarbas, t. y. 12 mėnesių ar ilgiau neturinčių darbo asmenų dalis, 2016-aisiais ES vidutiniškai siekė 46,6 proc. Žemiausias ilgalaikis nedarbas užfiksuotas Švedijos regionuose – Smolando ir salų (14,1 proc.), Vidurio Norlande (14,7 proc.) ir Aukštutiniame Norlande (15,4 proc.).
Kita vertus, daugiau nei trys ketvirtadaliai visų nedirbančiųjų ilgiau kaip metus darbo neturėjo Prancūzijos užjūrio regione Majote (80,9 proc.), penkiuose Graikijos regionuose: žemyninėje Graikijoje (77,6 proc.), Epyro regione (77,3 proc.), Centrinės Graikijos periferijoje (75,8 proc.), Vakarų Graikijos periferijoje ir Peloponese (po 75,5 proc.), taip pat šiaurės vakarų Bulgarijoje (76,5 proc.).
