Projekto vadovė Aurelija Babiliūtė pasakoja apie sėkmės istorijas, tačiau ne visi jo dalyviai, švelniai tariant, su ja sutinka.
Balandžio 25 dieną A. Babiliūtė apie „Atrask save“ pasakojo iš Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų sudarytos Trišalės tarybos nariams. Ji citavo ypač teigiamus projekto dalyvių atsiliepimus.
„Mano laimės žiburys buvo Lietuvos darbo birža su nuostabiu projektu „Atrask save“, kuris man davė motyvacijos ir pasitikėjimo savimi. Projektas ir tapo pradžia mano svajonės link. Daugybės atvirų pokalbių, žmonių vertinimų, žaidimų, testų ir kitokių užsiėmimų dėka esu motyvuota ir tikrai žinau ne tik, ko noriu, bet ir kaip man to siekti“, – teigė viena iš dalyvių, vardu Meda.
Silvestras sakė: „Tiek pats projektas, tiek visi jame sutikti žmonės mane paskatino patikėti, kad svajonės pildosi, tik reikia nebijoti jomis pasidalinti ir būtinai atsiras žmonių, galinčių padėti jas įgyvendinti“.
Sulaukė teroro
Kitaip apie „Atrask save“ kalbėjo DELFI redakcijai parašiusi Marija (vardas pakeistas).
„Į darbo biržą atėjau baigusi universitetą, iš karto po studijų. Kaip ir visi, bijojau, kad gali prisikaupti sveikatos draudimo skolų, tad tik gavus diplomą bėgau registruotis“, – pasakojo Kaune gyvenanti mergina.
Ji pasakojo, kad pirmiausia ją labai nustebino tai, jog buvo įvardinta kaip nepasirengusi ir nemotyvuota darbo rinkai.
„Studijų laikais dirbau pardavėja, tad motyvacijos trūkumu nesiskundžiu. Tokią etiketę man prilipinusi specialistė pakvietė į projektą, sakydama, kad jis truks vos porą savaičių. Užsiėmimų metu dalyvaus lektoriai, teisininkai ir kiti savo srities asai. Be to, minėjo kelionės išlaidų apmokėjimą ir nemokamus pietus. Susigundžiau, pagalvojau, juk mokslai ir žinios niekada nepakenks“, – dėstė Marija.
Mergina pasakojo, kad iš pradžių projektas jai visai patiko, tačiau laikui bėgant įspūdis tik prastėjo.
„Mane, kaip universitete besimokiusią, uolią studentę ėmė erzinti kalbos apie savęs pažinimą, trečioko lygio susipažinimo žaidimai. Kuo toliau, tuo mažiau domėjausi paskaitomis, nes jos atrodė bevertės. Vyko ir kiti užsiėmimai, tačiau jų nauda abejotina. Pavyzdžiui, konsultacija su psichologu, kuris paklausia: „Tai kuo būsi? Žinok, rinkai labai trūksta nekvalifikuotų darbuotojų“, – prisiminė ji.
Vykstant mokymams Marija susirgo ir nustatytu laiku neapsilankė darbo biržoje.
„Koordinatorė manęs pradėjo ieškoti ne tik mano numeriu, bet ir mamos, kuri kažkada buvo užsiregistravusi darbo biržoje ir vis dar nepakeitusi telefono numerio. Koordinatorės skambučiai tapo dažni, net įkyrūs. Susilaukiau net komentarų, kad už nelankymą būsiu išbraukta iš darbo biržos, nes nevykdau savo įsipareigojimų“, – pasakojo ji.
Galiausiai, anot Marijos, jai atsimerkė akys ir ji nusprendė iš projekto pasitraukti.
„Koordinatorė baisiai įsižeidė, tačiau pažadėjusi, kad kažkaip susitarsim dėl lankomumo, atlyžo. Pasiguodė, kad turi labai daug darbo, privalo įgyvendinti nustatytus rodiklius, tad kiekvienas išsibraukęs žmogus – nesklandumai jai“, – DELFI tvirtino mergina.
Vis dėlto, ji nusprendė baigti programą, tačiau tada įvyko ją labiausiai papiktinusi dalis.
„Pasibaigus paskaitoms, man pranešė, kad dar mėnesį laiko privalėsiu atlikti praktiką pasirinktoje (tiksliau – paskirtoje) įmonėje. Nenoriu gilintis į darbo specifiką, kad nebūtų atskleista mano tapatybė, tačiau man paskirtas darbas buvo ne tik fiziškai sunkus, tačiau ir visiška vergvaldystė. Įmonės direktorius nuolat gąsdino, kad priduos mane darbo biržai, kad būsiu išbraukta už negerai atliekamą darbą“, – dėstė Marija.
Už šią praktiką ji negavo jokio atlygio, todėl padirbusi kelias dienas Marija teigė išėjusi „su trenksmu“.
„Atrask save“ yra nieko vertas projektas. Žmonės varomi prižadėjus kalnus, o realybė ta, kad ne tik negalėsite ramiai išeiti, bet ir sulauksite teroro ne tik iš koordinatorių bet ir iš vadovų“, – įspėjo redakcijai parašiusi Marija.
Susiduria su rizikomis
Iki 2018 metų rugsėjo pabaigos vyksiančiame projekte „Atrask save“ turėtų sudalyvauti 35,6 tūkst. 15–29 metų amžiaus jaunuolių.
Kaip sakė jo vadovė A. Babiliūtė, tai labai didelis projektas, o Marijos patirtis – ypač subjektyvi.
Trišalėje taryboje pristatydama projekto įgyvendinimo eigą, A. Babiliūtė išskyrė kelias rizikas, su kuriomis šiuo metu susiduriama, ir kurios, bent iš dalies, paaiškina Marijos patirtį.
Pirmoji rizika: „Lietuvoje mažėjant nedarbui, kyla rizika į projekto veiklas nenusiųsti nustatyto bedarbių skaičiaus, taip nepanaudojant dalies lėšų“. Matyt, dėl to Marijos koordinatorė taip įnirtingai kvietė ją pasilikti projekte.
Paklausta, kodėl taip svarbu panaudoti visas lėšas, A Babiliūtė nurodė: „Svarbumas čia galbūt ne pirmaeilis, svarbumas yra dalyvių įtraukimas, kad jie integruotųsi į darbo rinką“.
„Tačiau kiekvienas projektas turi kokybinius ir kiekybinius rodiklius, kuriuos reikia pasiekti. Tai vienas iš tų kiekybinių rodiklių yra dalyvių, įtrauktų į veiklas, skaičius ir tam panaudotos lėšos“, – paaiškino projekto vadovė.
Dar viena A. Babiliūtės įvardyta rizika: „Daugelyje paslaugų dalių laimėtoju yra paskelbtas tas pats teikėjas, todėl didėja rizika dėl laiku nesuteiktų paslaugų ir jų kokybės“. Tai, su kuo susidūrė Marija, tikrai galima pavadinti ne pačia geriausia kokybe.
„Manyčiau, kad per tokį didelį projektą visada atsiranda tam tikrų nepasitenkinimo atvejų, galbūt dalis jų yra subjektyvūs, dalis nuomonių remiasi objektyviais dalykais, bet projektas yra labai didelis, įmonių, kurios teikia panašaus pobūdžio mokymų ar konsultacijų tikrai nėra daug“, – komentavo ji.
A. Babiliūtė teigė, kad projekto skelbiamus viešuosius pirkimus laimėjusių įmonių tiek žmogiškieji, tiek finansiniai resursai riboti.
„Nors jie ir atitinka visus kriterijus, bet kai laimi dviejose ar trijose paslaugose, jau tampa sunku išlaikyti tą tempą, išlaikyti kokybės lygį. Kada teiki dešimt paslaugų, tai tikrai gali užtikrinti kokybę, bet kada teiki tūkstantį per mėnesį, natūralu, kad atsiranda tas paklaidos dalykas, kad atsiranda visokių niuansų“, – svarstė pašnekovė.
Kiekvienam po tūkstantį eurų
Projekto „Atrask save“ vertė – beveik 34 mln. eurų, iš kurių 31 mln. yra Europos socialinio fondo ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšos, o likusią dalį skiria valstybės biudžetas.
Projekte turėtų sudalyvauti beveik 36 tūkst. asmenų, tad galima paskaičiuoti, kad kiekvienam jų teks beveik po 1 tūkst. eurų.
Verta pastebėti, kad Lietuvoje šiuo metu yra apie 27 tūkst. 15–29 metų amžiaus bedarbių, t.y. mažiau nei numatyta, kad dalyvaus projekte. Tačiau į šią statistiką patenka ne visi asmenys, į kuriuos nutaikytas projektas.
„Bedarbis – nedirbantis 15–74 metų amžiaus asmuo, kuris aktyviai ieško darbo (per paskutines keturias savaites) ir per apibrėžtą laikotarpį (dvi savaites) gali pradėti dirbti“, – rašoma Statistikos departamento metodikoje.
Tuo metu „Atrask save“ bando pasiekti ir tuos, kurie nėra registruoti darbo biržoje.
„Yra dvi tikslinės grupės. Pirma – jaunimas, kuris niekur nedirba ir nesimoko, bet yra registruotas darbo biržoje. Antra grupė – jaunimas, kuris net neregistruotas. Be to, projektas rašytas labai seniai, 2011/12 metais. Tuo metu buvo kitokia statistika“, – skaičių neatitikimą paaiškino A. Babiliūtė.
„Atrask save“ vykdo Lietuvos darbo birža ir Jaunimo reikalų departamentas, kuris turi 68 socialinius partnerius visoje Lietuvoje.
Trišalėje taryboje A. Babiliūtė pasakojo, kad nuo projekto pradžios 2015 metų rugsėjį įvyko 33 591 užsiėmimas. Be to, atliktos 1264 neplaninės užsiėmimų patikros.
Projekto vadovė teigė, kad į projekto veiklas buvo išsiųsti 11 222 dalyviai, iš kurių 2576 šiuo metu jau yra įsidarbinę.
„Projekto dalyviai, kurie įsidarbino, jau yra užbaigę veiklas. Dar didžiulė dalis jų vykdo jas. Yra dalis, kurie nukreipiami į švietimą, į savarankišką darbą, t.y. pradeda savo verslą“, – tai, kodėl įsidarbina tik kas ketvirtas, aiškino A. Babiliūtė.
Tarp daugiausiai „Atrask save“ dalyvių įdarbinusių įmonių yra prekybos tinklai „Maxima LT“ (43 asmenys) ir „Palink“ (28), laikinojo įdarbinimo įmonės „Biuro“ (34) ir „Headex“ (19).
Dalyviams pasiūlyti vidutiniai atlyginimai „ant popieriaus“ svyruoja nuo 515 iki 867 eurų.
„Šis projektas dirba su tais vaikais, kurie niekur nedirba ir nesimoko. Pirmiausia, su tais, kuriuos reikia net už rankos atvesti, kad jie ateitų į susitikimą ar dar kažkur. Tokių labai įdomių tų vaikų yra, bet aš manau, kad su mūsų pagalba tikrai mes juos suintegruosime ir sumotyvuosime, kad jie liktų ir dirbtų Lietuvoje, gyventų čia“, – po A. Babiliūtės pranešimo Trišalėje taryboje sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
