Pasak advokatės, šios rūšies darbo sutartyse atstumas nėra nustatytas, todėl populiarėja tokių sutarčių, kai darbdavys yra užsienio valstybėje.
„Kalbame apie intelektinį darbą, tai yra, ten, kur dirbama, pasiekiamas kažkoks konkretus intelektinės veiklos rezultatas ir jis nusiunčiamas darbdaviui. Ilgą laiką tai buvo vadinama ne nuotoliniu, o namudiniu darbu, ir buvo populiaru atlikti fizines funkcijas namie, pavyzdžiui, klijuoti vokus, etiketes, siūti drabužius“, – sako advokatė ir priduria, kad nėra apibrėžta, kas gali dirbti tokį darbą.
Pasak pašnekovės, nuotolinio darbo sutartys yra naudingos tam tikroms profesijų grupėms, pavyzdžiui, informacinių technologijų specialistams, programuotojams. Ši sutartis laikoma, ko gero, geriausia forma, kai norima derinti darbą ir šeimos pareigas.
Taip pat ji naudinga ekonomiškai, nes nereikia kasdien gaišti laiko vykstant į darbą ir iš jo, pirkti išeiginių drabužių, pietauti ne name, o darbdaviui mažėja darbo vietos išlaikymo kaštai.
