Tokias išvadas J. Navickė pristatė penktadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) vykusioje konferencijoje „Pajamų nelygybė Baltijos šalyse: ką žino tyrėjai ir ką mano gyventojai“.
Pranešimą apie pajamų nelygybę ir jos veiksnius skaičiusi Vilniaus universiteto (VU) lektorė pasakojo, kad nuo 2005 iki 2015 metų neproporcingai didelė dalis viso pajamų augimo atiteko keliems viršutiniams procentams.
„Didėjančios pajamos savaime nemažina nelygybės“, – pabrėžė ji.
J. Navickė pasakojo, kad po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą didžiausią įtaką pajamų nelygybei turėjo pajamų augimas ir politikos reformos.
„Pagrindinis neigiamas veiksnys, kuris didina nelygybę yra pirminių pajamų augimas. Demografinis poveikis taip pat didino nelygybę, bet mastas yra kiek žemesnis, nei mes tikėjomės. Pagrindinis veiksnys, kuris padėjo sumažinti, stabilizuoti situaciją, buvo politikos reformų poveikis“, – sakė mokslininkė.
Ji dėstė, jog laikotarpį iki 2008/09 metų pasaulinės finansų krizės galima pavadinti dosnumo laikotarpiu socialinės apsaugos srityje.
Tuo metu krizei prasidėjus, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pastebėti panašūs fiskalinės konsolidacijos paketai.
„PVM didinimas visose Baltijos šalyse. Latvijoje ir Estijoje socialinio draudimo įmokų didinimas, mokestinių lengvatų mažinimas. Įvesti turto mokesčiai Latvijoje ir Lietuvoje.
Išmokų, pensijų ir viešojo sektoriaus algų apkarpymai arba užšaldymas. Bendra konsolidacijos paketo apimtis didžiausia Latvijoje. Mokestinės priemonės dominavo Estijoje su išmokų konsolidacija. Pagrindinis perskirstomasis poveikis – per socialines išlaidas“, – pasakojo J. Navickė.
Valstybė turi svertus
Pranešimą apie funkcinį pajamų pasiskirstymą skaičiusi VU mokslininkė Aušra Razgūnė sakė valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų mažėjimas neigiamai veikia darbo pajamų dalis Lietuvoje ir Latvijoje.
„Valstybė turi galių paveikti darbo pajamų dalies kritimą, tačiau svarbu suprasti, kad didelis perskirstymas pats savaime nėra gyventojų gerovės rodiklis“, – sakė ji.
A. Razgunė pažymėjo ir tai, kad profesinės sąjungos Lietuvoje yra palyginti silpnos: vienija mažiau nei 20 proc. darbuotojų, o tai silpnina darbuotojų derybines galias.
Mokslininkė taip pat ištyrė importo ir eksporto įtaką darbo pajamoms, kuri pasirodo esanti neigiama.
„Prekybos deficitas globalizacijos procese rodo užsienio prekių sąlyginį dominavimą vidaus rinkoje, kuris mažina vietinių produktų paklausą bei vietinių darbuotojų darbo užmokestį“, – sakė A. Razgunė.
Pranešėja pažymėjo, jog neigiamai darbo pajamų dalį Lietuvoje veikia ir šešėlinė ekonomika.
„Ji mažina valstybės priimamų perskirstymo politikos sprendimų įtaką ekonomikai, pavyzdžiui, per mažesnį mokesčių surinkimą“, – paaiškino ji.
Apibendrindama A. Razgunė teigė, jog pajamų pasiskirstymo pokyčiai tarp darbuotojų ir kapitalo savininkų daro įtaką ne tik bendram šalies ekonomikos augimui, bet ir kiekvieno gyventojo pajamoms.
„Atliktas tyrimas atskleidė, kad Baltijos šalyse kaip ir daugumoje Europos šalių, darbo pajamų dalis mažėja, o pajamų nelygybė, kuri yra susijusi su disponuojamų išteklių kiekių ir derybinėmis galiomis tarp darbuotojų ir kapitalo savininkų, auga.
Valstybės perskirstymo politikos peržiūra bei šešėlinės ekonomikos mažinimas yra įvardijami kaip pagrindiniai veiksniai, galintys padaryti tam įtaką“, – konferencijoje sakė A. Razgunė.
Gyventojai nori mažesnės nelygybės
Po konferencijos SADM žiniasklaidai išplatino pranešimą, kuriame cituojama apklausa, rodanti, jog didžioji dauguma Baltijos šalių gyventojų norėtų norėtų skandinaviškos ar net dar lygesnės visuomenės.
„Apie 90 proc. apklaustų lietuvių ir apie 80 proc. estų visiškai sutinka arba sutinka, kad valstybė turi sumažinti pajamų nelygybę. Tai vienas aukščiausių rodiklių tarptautiniuose tyrimuose.
Tik apie 10–15 proc. Baltijos šalių piliečių norėtų gyventi šalyje, kurioje nelygybė tokia, kokia dabar. Nepaisant to, kad per pastaraisiais pokriziniais metais ekonomikos augimas Baltijos šalyse buvo spartus, beveik pusė lietuvių bei latvių ir trečdalis estų teigia, kad jų asmeninės pajamos nepadidėjo.
Tik ketvirtadalis lietuvių ir latvių teigia, kad jos šiek tiek padidėjo (estų – 40 proc.)“, – teigiama pranešime.
