Ketvirtadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nariai Seime surengė spaudos konferenciją skambiu pavadinimu „Darbo kodekso svarstymas Seime – tik po trišalio susitarimo dėl algų didinimo“.

DELFI paklaustas, ar balsuotų prieš naują Darbo kodeksą, jeigu raštiškas susitarimas dėl atlyginimų nebūtų pasiektas, LVŽS frakcijos narys Tomas Tomilinas sakė:

„Taip. Mano atsakymas – taip. Bet aš esu tikras, kad tas susitarimas bus pasirašytas. Mes įdėjome labai daug pastangų į tokio susitarimo pagrindų rengimą, į konsultacijas ir aš matau tik geranoriškumą iš verslo pusės.

Aš tikrai nemanau, kad mes turime reikalauti praktiškai jau šiandien atsakyti į klausimą, kiek tiksliai procentais štai po mėnesio bus padidinti atlyginimai. Tai yra nerealu“.
Tomas Tomilinas

Politiko teigimu, susitarimas dėl atlyginimų galėtų priklausyti nuo konkrečios verslo srities:

„Aš noriu pasakyti, kad mes norime suteikti galią piliečiams realiai derėtis dėl jų srities, dėl jų sferos, sektoriaus atlyginimų. Niekas prieš tai Lietuvoje to nedarė, valdžia iš viso tuo nesidomėjo. Atlyginimai nebuvo valdžios dėmesio centre. O taip, jeigu jokio geranoriškumo nebus parodyta, aš balsuosiu prieš, labai aiškiai“.

LVŽS atstovas, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius tikino, kad Trišalėje taryboje iš naujo apsvarstytas ir Vyriausybės perduotas Darbo kodeksas leis Lietuvoje kurti naujas darbo vietas.

Politikas tiesiai neatsakė, kiek darbdaviai turėtų įsipareigoti didinti atlyginimus, tačiau teigė manąs, kad jei susitarimas nebūtų pasiektas, jo atstovaujama frakcija balsuotų prieš Darbo kodekso priėmimą:

„Aš manau, tiek verslas, tiek ir darbuotojai, lygiai taip pat mes esame suinteresuoti, kad laikytumėmės to susitarimo nuo pat pradžių, kas buvo sutarta. Tos kalbos, kad galbūt Darbo kodeksas stumiamas buldozeriu, tai man iš viso atrodo keistos, kai pusę metų vis dėlto buvo skirta papildomai. Visi buvo pakviesti prie stalo išreikšti savo pozicijų, nuomonių. Taip, tai yra derybos, bet vis dėlto buvo maksimaliai atsižvelgta į visus siūlymus.

Tačiau, na, jeigu mes pradedame nuo kažkokių pažeidimų, tai nėra galimybių balsuoti už ir aš manau, čia frakcijoje lygiai taip pat būtų“.
Virginijus Sinkevičius

Premjeras suskubo neigti

Valdančiųjų Lietuvos valstiečių-žaliųjų sąjungos (LVŽS) gretose pasigirdus pareiškimams, kad naujasis Darbo kodeksas negalės įsigalioti nuo liepos 1 d., jeigu prieš tai darbdaviai neįsipareigos didinti atlyginimų, Premjeras Saulius Skvernelis tikina, kad Trišalėje taryboje sutarta, jog DK įsigalios kaip ir numatyta.

„Galiu aiškiai pasakyti, kad LVŽS pozicija, kuri šiandien buvo aptarta su koalicijos partneriais, yra: liepos 1 d. įsigalios naujas Darbo kodeksas, taip, kaip sutarta su pataisomis Trišalėje taryboje“, – ketvirtadienį kalbėjo S. Skvernelis po susitikimo su Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovais.

LPK prezidentas Robertas Dargis teigia, kad dabar valstybė turėtų ypatingą dėmesį skirti švietimo kokybei.

„Šiandien reiktų kalbėti ne apie nacionalinį susitarimą dėl algų didinimo, kurios ir taip auga, o apie tokį susitarimą dėl švietimo.

Kad persitvarkytume mokyklas, universitetus, kad žmonės suprastų, jog turi investuoti į save, jei norime atlaikyti pokyčius pasaulyje. Turime daug žmonių, kurie negali užimti pasiūlytų darbo vietų, nes reikia mokėti kalbų, turėti skaitmeninių įgūdžių“, – kalbėjo R. Dargis.

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento, jeigu DK įsigaliojimas būtų nukeltas, tai galėtų tapti išbandymu ir pačiai šalies valdžiai.

„Tai būtų pirmas rimtas išbandymas Vyriausybės ir Seimo santykiuose ir turbūt koalicijos santykiuose, nes Premjeras patvirtino, kad jo įsipareigojimas yra priimti darbo santykių įstatymus liepos 1 d.

Mūsų darbo santykiai tebėra tarp pasaulio valstybių antro šimtuko lygmens. Kitos valstybės tuos dalykus sutarusios išsprendžia greitai“, – sakė R. Dargis.

S. Skvernelis DELFI atsiųstame komentare pridėjo, kad Trišalėje taryboje vykusios derybos dėl Darbo kodekso bei pasiektas sutarimas parodė, kad dialogas su verslo atstovais yra nuolatinis, o kompromisų paieška – ne teorinė, bet praktinė.

„Vyriausybės darbas ir pastangos siekiant gerinti verslo sąlygas, pritraukti investicijas ir sudaryti visas prielaidas ekonominiam augimui savaime suponuoja galimybę kelti darbuotojų darbo užmokestį.

Mūsų socialiniai partneriai patys ne kartą viešai yra deklaravę pasirengimą didinti darbo užmokestį. Ar šiuo atveju reikalingas rašytinis pažadas, ar verslo atstovų duotas žodis yra svarbesnis ir tvirtesnis už bet kokį rašytinį susitarimą – klausimas, į kurį geriausiai galėtų atsakyti jie patys“, – teigė premjeras.

Jis taip pat sakė, jog LVŽS ir LSDP koalicinėje taryboje ketvirtadienį ryte svarstė šį klausimą ir priėmė sprendimą laikytis ne kartą deklaruotos pozicijos, jog tai, dėl ko buvo suderėta Trišalėje taryboje, Seime turi būti priimta be pakeitimų.

„Taip ir bus balsuojama, siekiant skatinti realų dialogą tarp Vyriausybės, profsąjungos ir darbdavių“, – sakė S. Skvernelis.

Atlyginimai didėtų natūraliai ar dėl susitarimo?

Apie susitarimą dėl atlyginimų didinimo valdantieji ėmė kalbėti dar praėjusių metų lapkričio pabaigoje.

Tada Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas tikino, kad susitarimas dėl Darbo kodekso ir įsipareigojimų didinti atlyginimus nėra kažkokie mainai:

„Panašaus susitarimo idėją deklaravome viešai, programoje jau rinkimų kompanijos pradžioje ir čia nieko naujo. Tai natūralus dalykas, kuris kyla daugeliui žmonių tiek profsąjungų, tiek verslo aplinkoje. Mes imamės iniciatyvos idėją viešinti. Jei nenorės susitarti, tai to nebus. Profsąjungos ir darbdaviai turi susitarti tarpusavyje, o mes būsime aktyvūs dalyviai“.

Praėjusių metų pabaigoje skirtingos institucijos prognozavo tokį atlyginimų didėjimą:

Politikas tuo metu vylėsi, kad trišalio dialogo dėka pavyks pasiekti susitarimą tiek dėl Darbo kodekso, tiek dėl atlyginimų.

„Man atrodo, principas yra gana sąžiningas: jei darbdaviai ką nors įsipareigoja, ką nors įsipareigoti ir su kuo nors sutikti gali ir darbuotojai. Tai normalu. Čia derybos, kalbame apie principą“, – sakė jis.

T. Tomilinas tada sakė, kad dėl konkretaus dydžio, kuriuo būtų didinami atlyginimai, nėra sutarta.

Esą vietiniam, smulkiam verslui, 5 proc. yra daug. Galbūt stambūs investuotojai, kaip patys sako, galtų didinti ir 7–9 proc. ar net 15 proc.:

„Čia yra diskusijų, derybų ir ilgalaikio planavimo darbas. Būsimas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbas. Procentų dabar tikrai nepasakysiu ir jie į susitarimą neguls“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (515)