Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis teigia, kad nuostolinga buvo dviejų ne gyvybės draudimo įmonių veikla, ji ir lėmusi bendrą šio sektoriaus nuostolį.
„2016-ieji buvo sėkmingi visoms penkioms gyvybės draudimo įmonėms – jos dirbo pelningai. O iš keturių ne gyvybės draudimo veiklą vykdžiusių įmonių dviejų veikla buvo nuostolinga ir nulėmė bendrą ne gyvybės draudimo įmonių nuostolį. Jų finansiniam rezultatui įtakos turėjo vykę reorganizavimo ar pertvarkymo procesai“, – sako V. Valvonis, pasak kurio, per pastaruosius trejus metus didžiausią pelną uždirbo draudimo tarpininkavimo paslaugų teikėjai.
Draudimo brokerių įmonės praėjusiais metais uždirbo 4,3 mln. eurų pelno. Tokį rezultatą lėmė 14,9 proc. (iki 41 mln. eurų) išaugusios įmonių pardavimo pajamos. Pelningai dirbo didžioji draudimo brokerių įmonių dalis.
Lietuvoje draudimo paslaugas teikiančios 9 draudimo įmonės ir 11 kitose ES šalyse registruotų draudimo įmonių filialų 2016 m. pasirašė 709,8 mln. eurų draudimo įmokų. Tai didžiausia pasirašytų įmokų suma per pastaruosius dešimt metų. Visus metus rinkos augimą palaikiusio ne gyvybės draudimo sektoriaus įmokų suma, palyginti su 2015 m., išaugo 13,2 proc., gyvybės draudimo, reikšmingai ūgtelėjusio metų pabaigoje, – 4,6 proc.
Draudimo įmonių valdomas turtas 2016 m. pabaigoje siekė 1,399 mlrd. eurų. Šis rodiklis per metus išaugo 18,7 proc. ir daugiausia sietinas su ADB „Gjensidige“ restruktūrizavimo proceso pabaiga, kai Lietuvoje veikianti draudimo bendrovė prisijungė Latvijoje veikusią įmonę.
Visos draudimo įmonės vykdė mokumo atsargos reikalavimus. Pagal direktyvos „Mokumas II“ reikalavimus apskaičiavus draudimo įmonių kapitalo poreikį ir įvertinus turimų nuosavų lėšų dydį, nustatyta, kad visos draudimo įmonės buvo mokios, t. y. turėjo pakankamai tinkamų nuosavų lėšų išaugusiems kapitalo reikalavimams patenkinti. 2016 m. gruodžio 31 d. įmonių pateiktais duomenimis, ne gyvybės draudimo įmonių mokumo rodiklis buvo 1,7, gyvybės draudimo įmonių mokumo rodiklis – 2,2.
Svarbu, kad palaikytų valstybė
Lietuvos banko apžvalgą antradienį komentavo ir Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas.
Jo teigimu, nuosaikus gyvybės draudimo sutarčių augimas turėtų išlikti ir šiemet.
Tačiau nepaisant to, kad gyventojų sąmoningumas dėl savo ateities bei pasitikėjimas gyvybės draudimu didėja, gyvybės draudimo įmokų augimo asociacija šiemet nesitiki. Pasak prezidento, labiausiai tikėtina, kad bendra gyvybės draudimo įmokų suma Lietuvoje šiemet bus artima praėjusių metų rezultatui, kai rinka augo iki 246,7 mln. eurų.
„Tikėtis didesnio augimo neleidžia objektyvios priežastys, kurias daugiausiai nulėmė valdžios veiksmai, – pažymi A. Bakšinskas. – Natūralu, kad 2016 m. pabaigoje žmonės buvo išsigandę ketinimų naikinti valstybės skatinimą gyvybės draudimui, todėl skubėjo savo ateičiai atsidėti daugiau – būtent tai lėmė pernai užfiksuotą rekordinį vienkartinių įmokų šuolį. Tai reiškia, kad daug sunerimusių žmonių savo ateičiai pernai atsidėjo „į priekį“.“
Asociacija taip pat prognozuoja, kad vienkartinių gyvybės draudimo įmokų augimo tempą 2017-aisiais lėtins ir įvestos lubos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) susigrąžinimui, kurios apribojo valstybės taikomą skatinimą taupyti ateičiai.
„Žmonių sąmoningumas savarankiškai rūpintis savo gerove didėja, tačiau labai svarbu, kad ir valstybė tai palaikytų bei skatintų. Tikimės, kad valdžia daugiau nebegąsdins gyventojų naujais įstatymų pakeitimais, bet priešingai – skirs daugiau dėmesio gyventojų finansiniam raštingumui, skatins žmones taupyti ateičiai bei ims svarstyti lubų didinimo ar indeksavimo modelius“, – teigė A. Bakšinskas.
Beje, tiems gyventojams, kurie nori maksimaliai pasinaudoti valstybės skatinimu iki lubų ribų ir metų pabaigoje nenori vargti skaičiuojant, kiek dar lėšų galima įnešti vienkartinių įmokų forma, patariama atkreipti dėmesį į savo periodinių įmokų dydį – ar nereikėtų jų pasididinti. Kad šis procesas jau vyksta, rodo šių metų pirmųjų dviejų mėnesių gyvybės draudimo rinkos rezultatai.
Priminsime, kad pernai metų pabaigoje Seimo nariai buvo užsimoję panaikinti valstybės skatinimą taupyti ateičiai – siūlyta nebeleisti gyventojams, kaupiantiems savo pensijai ir juodai dienai per gyvybės draudimą, susigrąžinti dalį GPM.
Vis dėlto paskutinę akimirką Seimas persigalvojo ir apsiribojo lubų įvedimu – nuo šių metų 15 proc. GPM bus galima susigrąžinti nuo bendros gyvybės draudimo ir įmokų į trečiosios pakopos pensijų fondus sumos, neviršijančios 2000 eurų per metus.
Pasak LGDĮA prezidento, lubas būtina didinti, nes dabartinis jų dydis apriboja žmonių taupymą – neskatina atsidėti daugiau, kad būtų sukaupta pakankamai oriai senatvei užtikrinti.
Numatyti lubų didinimo modelius įpareigoja ir nuolat kintantis gyvenimas – kylančios kainos ir pragyvenimo lygis. Kad 2000 eurų lubos taupymui ateičiai per gyvybės draudimą nėra pakankamos, patvirtina ir Estijos pavyzdys – ten lubos siekia 6000 eurų.
