Tačiau miestelis sparčiai tvarkosi: tvarkomos gatvės, šaligatviai, įrenginėjami suoliukai, nauji apšvietimo stulpai, šiukšlių dėžės, vietos statyti dviračiams ir jų takai. Artimiausiu metu Šventojoje bus ir miestelio aikštė.
Vietiniai verslininkai pradeda ruoštis vasarai ir tvarkosi privačias valdas. Miestelyje taip pat ir nemažai iškabų apie naujus nuomojamus plotus verslui. Įpusėjus pavasariui Šventoji jau gali ir nori priimti poilsiautojus.
Tyras oras, plačios pajūrio pakrantės ar ramūs pasivaikščiojimai pušynų takeliais yra šio kurorto privalumai. Norintiems ramybės, pabėgant nuo miesto šurmulio ši vieta tampa vis patrauklesnė.
Kratosi podukros vardo
„Šventoji tikrai nėra podukra Palangai. Čia taip mąsto tie, kurie tiesiogiai nesusiduria su viešuoju administravimu. Šventoji yra rami, nėra didelės infrastruktūros. Palanga visus traukia Basanavičiaus gatve ir joje įsikūrusiais pramogų centrais. Mūsų miestelis - šeimyninis kurortas. Palanga – pramoginis kurortas ir miestas. Mano akimis, būtume dar patrauklesni, jei nebūtų tų sovietiniais laikais kvepiančių namukų.
Tai yra ne tik mūsų, bet ir visos Lietuvos problema su apleistais pastatais. Visi miestai nori būti gražūs ir Šventoji nori būti tokia, bet susiduriame su finansavimo klausimais. Rekonstravome jūros gatvę, rekonstruosime aikštę, vyksta Pušyno gatvės rekonstravimas, aplinka nuolat tvarkoma. Palaipsniui tvarkysime ir kitas gatves.”,- pasakoja Šventosios seniūno pavaduotojas, laikinai einantis seniūno pareigas Alvidas Bacius.
Poilsis ne sezono metu – pigesnis
Šventosios verslininkai, viešbučių, poilsio namų, namelių savininkai pripažįsta, kad Šventojoje sezonas trunka ne pilnus du mėnesius, todėl ir įkainiai už apgyvendinimo paslaugas ne sezono metu yra pigesni.
Tikrasis sezonas Šventojoje prasideda joninių išvakarėse ir pasibaigia ties žolinėmis. Tiek iki birželio 24 dienos, tiek po rugpjūčio 15 dienos kainos už nakvynę yra kone dvigubai mažesnės.
Vidutinės klasės namelis su nuosava virtuve, vonios kambariu, televizija ir internetu čia kainuoja nuo 15 eurų asmeniui: „Turime ne vieną gražią poilsinę su nameliais, taip pat pramogų centro „Titanikas“ viešbutį, tiek namelių, tiek viešbučio kambario nuoma ne sezono metu asmeniui kainuoja nuo 15 eurų.“,- teigia viešbučių ir kelių restoranų savininkas Kęstutis Rušinskis.
Palangoje tokiomis pačiomis sąlygomis nuomojami apartamentai asmeniui siekia 20 eurų, Neringoje - nuo 30 eurų parai.
Barai ir restoranai – jau veikia
Jei žiemą Šventojoje neįmanoma rasti veikiančios kavinės ar restorano, tai pavasarį duris viena po kitos atveria maitinimo įstaigos.
Vasaros sezono metu kurorte veikia per 30 maitinimo įstaigų, barų, restoranų.
Šiuo metu Šventojoje veikia keturios - miestelio centre kasdien svečius priima restoranas „Du Malūnai“.
Tik savaitgaliais atsidaro kopų gatvėje įsikūrusi „Mažoji Armėnija“, taip pat veikia restoranas „Magdeburgas“, esantis šalia namelių komplekso „Pajūrio Sodyba“ ir gana prabangus „SPA Amber Palace“ viešbutis su kavine.
Žiemą, apie du tūkstančius gyventojų skaičiuojančioje Šventojoje veikia vienas prekybos centras, ūkinių prekių parduotuvė, visą parą alkoholiniais gėrimais prekiaujanti parduotuvė - baras, viešbutis „SPA Amber Palace“, Sveikatingumo centras „Energetikas“, kultūros centras ir biblioteka.
Ištikimi poilsiautojai
Šventojoje, ne kaip kuriuose Lietuvos kurortuose nesutiksi galybės rusų, lenkų ar vokiečių. Didžiausią dalį poilsiautojų čia sudaro kauniečiai ir vilniečiai. Jei Kaunas yra vadinamas lietuviškiausiu miestu, tai Šventoji drąsiai gali prisiklijuoti lietuviškiausio kurorto etiketę.
Taip pat keičiasi ir poilsiautojų statusas. Jei ankščiau buvo galima išgirsti, jog Šventąją renkasi mažesnes pajamas turintys lietuviai, dabar kurorto gatvelėse galime pamatyti visai kitą poilsiautojų veidą. Kurorte vis daugiau jaunimo, jaunų šeimų su vaikais.
„Čia visada važiuodavome su tėvais, todėl Šventoji mums įaugusi į kraują. Metai bėga, o mes čia važiuojame kartu su savo atžalomis ir jų seneliais. Kiekvienais metais turime tradiciją apsilankyti čia pavasarį, kai truputį vėsiau, bet labai ramu, ir pačios vasaros įkarštyje. Turime savo mėgstamą vietą kur gyvename su nuolaida. Atvažiavę savaitgaliui šešiese išleidžiame apie 300 eurų. Tačiau valgome kavinėse ir aplankome ne tik Šventąją, bet ir netoli esančius pramogų kompleksus. Geriausia čia mums – jūra. Dėl jos ir atvažiuojame.“,- pasakoja poilsiautojas Ignas su šeima.
Buvęs Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas, geros nuotaikos klubo „Paršelio Rojus“ savininkas Gintautas Riekašius į Šventosios viziją žiūri optimistiškai: „Kadangi tarybiniais metais buvo daug žinybinių stovyklaviečių - „Banga“ „Aušra“ „Kauno liftai“ „Elektronas“ „Pingvinas“ „Lietkabelis“ „Elnias“ ir daug kitų. To meto poilsiautojai ir pamilo Šventąją. Užkrėtė ja savo vaikus, dabar anūkus. Dauguma Šventosios poilsiautojų yra pastovūs ir vedami nostalgijos, gerų prisiminimų. Šventoji kyla tik į viršų, nors dirbti tampa sunkiau, klientas tampa vis reiklesnis. Dabar čia populiarus turizmas tik savaitgaliais, žmonės, ne be taip kaip anksčiau, negali sau leisti ilsėtis po dvi savaites iš eilės. Užsieniečių klientų irgi nedaug. Patys planuojame atsidaryti gegužės pabaigoje, kad paruoštume būsimą kolektyvą darbui, suburtume gerą komandą“.
Įvardina trūkumus
„Priklausome Palangos savivaldybei ir esame priklausomi tik nuo jos, ne nuo savęs. Mes absoliučiai nežinome kur link einame, kas mūsų lauks po penkių, dešimties, dvidešimties metų. Reikia daug bendrų susitikimų su Palangos miesto valdžia. Reikia bendromis jėgomis galvoti apie ateitį. Šventajai trūksta ryškios vizijos. Tik dabar, po 25 metų pradedame tvarkytis. Iki tol kitų nuomone buvome „užtrolintas“ miestelis.
Be galo svarbus ir uosto klausimas, kuris tikrai reikalingas mūsų kurortui.“,- pasakoja Šventosios seniūnijos bendruomenės pirmininkas Domininkas Jurevičius, kuris džiaugiasi, kad kurortas pagaliau tvarkosi, tačiau įžvelgia ir daugybę trūkumų.
„Mano nuomone poilsiautojai iš Rusijos ar kitų šalių mieliau renkasi Palangą. Palanga yra žinomesnė ir didesnė. Valdžios požiūris sutelktas į Palangą, automatiškai Šventoji nukenčia. Šventajai trūksta reklamos ir traukos, nes nėra čia dėl ko važiuoti.
Palangoje labiau išvystyta infrastruktūra. Labiausiai Šventajai trūksta reklamos. Čia ir per trumpas sezonas investicijoms. Palanga vienareikšmiškai turi ilgiau trunkantį sezoną. Didžiausias prekybos centras žiemą čia užsidaro septintą vakaro. Jei šaltuoju sezonu atvažiuoji gyventi į Šventąją, važiuoji į Palangą pavalgyti“,- teigia viešbučius, prekybos tinklus, smulkųjį verslą valdantis UAB „Egilora“ direktorius Egidijus Budginas.
Per 150 darbuotojų kasmet įdarbinantis verslininkas pasakoja, jog verslas Šventojoje daugiausiai plėtojamas vietinių.
Todėl būtent jiems reikia rūpintis miestelio išorės veidu ir daugiau tvarkytis. Verslininko nuomone, seni Šventosios nameliai gali išlikti, tačiau jiems būtina renovacija. Egidijaus Budgino manymu, Šventąją pavasarį renkasi tie, kuriems reikia visiškos ramybės, atsijungimo nuo kasdienybės ir miesto ritmo.
„Paskutinės vasaros čia šaltos, reikšmės mažėjančiam poilsiautojų skaičiui turi tiek masinė emigracija, euro įvedimas. Pagrindas mums yra oro sąlygos ir poilsiautojų kiekis. Klestėjimo metus atsimenu 2014-aisiais. Po euro įvedimo išties daug kas keičiasi. Dabar poilsiautojams siūlome kambarius už 15, 20 eurų parai, vasaros sezono metu šie įkainiai kyla iki 40-80 eurų keturių asmenų šeimai.“,- DELFI pasakoja verslininkas.
