Vyriausybė pritarė naujiems prekybos alkoholiu apribojimams. Jei pritars ir Seimas, darbo dienomis ir šeštadieniais svaigiaisiais gėrimais būtų prekiaujama nuo 10 iki 20 valandos, o sekmadieniais – nuo 10 iki 15 valandos. Linkstama ir prie to, kad alkoholį būtų galima įsigyti tik sulaukus 20 metų.
Be to, nuo kitų metų būtų draudžiama alkoholio reklama, tačiau specializuotų parduotuvių dar nenumatyta – planuojama įvertinti, koks būtų jų poveikis.
Dėl tokių naujovių verslininkai nuogąstauja, tačiau dar tikisi pokyčių. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas sako, kad labiausiai nuogąstaujama dėl vakarinio laiko ribojimo.
„Mes suprantame rytinio pardavimo laiko ribojimo prasmingumą ir tikslingumą, bet manome, kad trumpesnis vakarinis laikas sukurs daug nepatogumų ne alkoholinių gėrimų pirkėjams. Mažesnės ir vidutinės parduotuvės prisiderins ir galbūt net sutrumpins darbo laiką“, – „Sekundei“ teigė L. Vilimas.
Jo manymu, prieš žengiant tokį žingsnį reikėtų apskaičiuoti laiko trumpinimo efektyvumą. Be to, prekybininkai nepritaria, kad sekmadienis būtų išskiriamas iš kitų dienų, nes tam, esą, nėra jokio pagrindo.
„Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija neatsižvelgė į mūsų siūlymą, bet galbūt priimant galutinį sprendimą Seime bus atsižvelgta, kad sekmadienis nėra išskirtinė diena. Jeigu kas nors tikina, kad sekmadienį reikia skirti pasiruošti į darbą pirmadienį, tai pagal tą argumentą reikėtų ir pirmadienį, ir antradienį, ir trečiadienį, ir ketvirtadienį, tą patį daryti. Tai labiau ritualinė, gana drastiška eksperimentinė priemonė“, – tvirtino L. Vilimas.
Pritaikys išimtis
Prekybininkai nuogąstauja ir dėl savivaldybių galių išplėtimo, nenurodant aiškesnių kriterijų. Manoma, kad tokias nuostatas reikėtų įvertinti ir antikorupciniu požiūriu.
Pasak L. Vilimo, savivaldybės galėtų nustatyti prekybos alkoholiu teritorijas.
„Vienoje gatvės pusėje jie apibrėš rajonėlį, kad negalima pardavinėti, kitoje gatvės pusėje stovės parduotuvė, kurioje bus galima nusipirkti alkoholio“, – sako L. Vilimas.
Jo teigimu, tai nereikalinga priemonė, nes dabar savivaldybės taip pat turi teisę riboti pardavimo laiką ir tuo aktyviai naudojasi.
Tačiau džiaugiamasi, kad buvo atsižvelgta į asociacijos pasiūlymus dėl reklamos draudimo. Pasak pašnekovo, etiketėms ir prekių ženklams bus pritaikytos išimtys.
„Kad nebūtų nueita nesąmoningu keliu ir parduotuvėse net butelių nebūtų galima rodyti – etiketės ir pavadinimai juk yra reklamos sudėtinė dalis. Siūloma tam padaryti išimtis, ir mums toks variantas tinkamas“, – teigė L. Vilimas.
Pasak jo, atsižvelgta ir į siūlymus dėl specializuotų parduotuvių.
„Akivaizdu, kad numatomi nauji apribojimai per daug drastiški. Be to, neįvertintos visos galimos pasekmės, nežinomas poveikis įvairioms sritims. Nuspręsta daryti sąnaudų bei naudos analizę ir tik tada priimti sprendimą. Turėtų būti apskaičiuota, kokios bus išlaidos ir koks efektyvumas. Mūsų pačių vertinimas rodo, kad išlaidos – tiek finansinės, tiek socialinės, tiek darbo vietų, tiek verslo sąlygų – labai didelės, o nauda būtų minimali“, – L. Vilimas pabrėžė, kad pirmiausia būtina įvertinti galimą poveikį ir tik tada priimti sprendimus.
Sukels problemų
Legalaus verslo aljanso, vienijančio ir įmones, besiverčiančias prekyba akcinėmis prekėmis, alkoholio gamyba ir panašiai, prezidentas Romas Apulskis įsitikinęs, kad bet koks draudimas turi atitikti keliamą tikslą.
Jo teigimu, reikėtų truputį plačiau matyti situaciją.
„Lietuvoje alkoholio suvartojimas – problema, tačiau ji nėra vienalytė. Būtų gerai kiek įmanoma tiksliau tas problemines vietas identifikuoti“, – „Sekundei“ teigė R. Apulskis.
Anot jo, reklama pakelia produkto vertę, galbūt padeda daugiau uždirbti, tačiau pardavimo smarkiai nelemia. Tad uždraudus reklamą situacija labai nepasikeis.
„Manau, nesąmonė naikinti standartinę barų ir restoranų atributiką, juk tokia egzistuoja visur Europoje“, – tvirtino R. Apulskis.
Pasak jo, į barus ir restoranus girtuokliai neina, tačiau įstatymas uždraus juose bet kokią alkoholio reklamą, tai yra įvairius padėkliukus, plakatus, šviečiančias iškabas ant sienų ir pan.
Legalaus verslo aljanso prezidento teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija pastaruoju metu truputį sušvelnino poziciją ir atsirado galimybė naudoti prekės ženklus.
Pavyzdžiui, ant taurės alkoholio pavadinimas jau gali būti, bet jeigu tai bus koks nors to gėrimo piešinys, jau nebe.
Jo manymu, jautresnė tema dėl vartojimo amžiaus ilginimo. Pasak pašnekovo, Europoje atliktų priklausomybių tyrimų duomenimis, daugiausia Lietuvoje geria gyventojai nuo 40 iki 60 metų, o ne jaunimas.
Prekybos laiko ribojimas, R. Apulskio nuomone, yra logiškas.
Pasak jo, rytais svaigiųjų gėrimų dažniausiai perka juos vartojantieji nesaikingai, sekmadienį sutrumpintas prekybos laikas irgi neturėtų sukelti didelių problemų, nes perkama gana mažai.
Kita vertus, gali kilti sunkumų vakarais. Įprasta, kad žmonės po darbo važiuoja apsipirkti ir jų prekybos centruose daugiausia būna 18–20 valandomis. Tuo laiku į parduotuves suplūdus ir tiems, kuriems reikia alkoholio, pirkėjų gali gerokai padaugėti.
„Taip sukuriamas dar didesnis pikas tomis valandomis. Čia nepatogumas bus visiems žmonėms. Mes norėtume atkreipti dėmesį, kad nereikia daryti to piko – tai didins eiles, bus nepatogu visiems“, – prognozavo R. Apulskis.
Kalba apie taiklias priemones
Pasak Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomojo direktoriaus L. Vilimo, analizė rodo, kad Lietuva tarp 30 Europos šalių yra viena iš daugiausia draudimų turinčiųjų, tačiau taip pat ir viena iš tų, kuriose daug vartojama alkoholio.
Jo teigimu, kai kuriose Pietų Europos šalyse draudimų beveik nėra, akcizai daug mažesni, o svaigiųjų gėrimų išgeriama vos ne trečdaliu mažiau nei Lietuvoje.
„Iki šiol reguliavimas vykdavo neįvertinus nei poveikio, nei tikslingumo, nebuvo įvardijama, ko tomis priemonėmis siekiama“, – tvirtino L. Vilimas.
Jo įsitikinimu, reikėtų pagrįsti kiekvieną priimamą priemonę.
„Mes visgi tikimės, kad prasidėjęs dialogas su ministerija, su Vyriausybe, su Seimu tęsis ta linkme. Kad bus ieškoma tiksliausių ir taikliausių priemonių, nukreiptų į žalos mažinimą, o ne į apskritai, kaip sakoma, šaudoma iš patrankos į žvirblius“, – kalbėjo L. Vilimas.
Legalaus verslo aljanso prezidentas R. Apulskis mano, kad draudimai oficialų vartojimą sumažins, tačiau veikiausiai išaugs nelegalus. Be to, stebima tendencija, kad tiek legalus, tiek šešėlinis alkoholio vartojimas mažėja ir toliau mažės.
Kas tam labiausiai turi įtakos, sunku pasakyti. Jo manymu, tai galbūt kompleksinis poveikis – turi įtakos Vakarų kultūra, ribojimai, faktas, kad pamažu išmiršta vyresnioji karta, turėjusi alkoholio problemų, ir pan.
„Taigi labai sunku atskirti, kur yra valdžios įtaka, o kur – kultūros pokyčiai“, – sakė R. Apulskis.
Reikia kompleksinių sprendimų
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė mano, kad draudimu norimas rezultatas nebus pasiektas. Jos įsitikinimu, neužtenka padėti varnelę, kad įvyko prevencinė priemonė.
Reikia susėdus sudėlioti visą kompleksą priemonių, kurios iki galo dabar neišnaudojamos. „Kas iš to, kad negalės nusipirkti dėl darbo laiko sutrumpinimo – nueis nusipirks pilstuko.
Man atrodo, kad tos priemonės neatitinka siekiamo tikslo“, – mano asociacijos vadovė. Jai neramu, kad Lietuva apsiskelbė vos ne labiausiai girtuokliaujančia valstybe Europoje. Pasak Z. Sorokienės, mus lygina su Skandinavijos šalimis, kurių gyventojai važiuoja alkoholio pirkti į tas pačias Baltijos šalis.
Jos įsitikinimu, taip nutiks ir Lietuvoje – alkoholį pirks svetur, o tie, kurie neišgalės nuvažiuoti į šalis kaimynes, rinksis pilstuką.
„Patirtis rodo, kad niekada tos priemonės nedavė jokio siekiamo rezultato. Turėjom panašių akcijų ir rusų laikais, ir dabar. Jei draudžiama, kaip sakoma, tuščia vieta laisva ilgai nebūna“, – sako ji.
Pasak Z. Sorokienės, reikia kalbėti ne vien apie sveikatos problemas, piktnaudžiaujančiųjų gydymą, bet ir įvertinti mokesčių aspektą, poveikį verslui, kaip tai atsilieps biudžetui. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys, Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas, trijų parduotuvių, prekiaujančių ir alkoholiu, savininkas Gintaris Stoškus įsitikinęs, kad tokie ribojimai žlugdo smulkųjį verslą, o tyrimų, pagrindžiančių jų efektyvumą, nėra.
Pasak jo, amžius, nuo kurio parduodamas alkoholis, yra ribojamas keturiose Europos valstybėse – Islandijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, tačiau yra ir tokių valstybių, kur vartoti galima nuo 16 metų. Įrodymų, kad iki 20 metų jaunuoliai nevartos alkoholio, nėra.
„Jei žmogus pagal Civilinį kodeksą 18-os metų įgyja visą civilinį veiksnumą – gali tuoktis, sudaryti įvairius sandorius, imti paskolas ir auginti vaikus ir, svarbiausia, jis jau privalo ginti tėvynę, mes jį padarome tokiu, sakyčiau, nevispročiu, kuris nesugeba apsispręsti vartoti ar nevartoti jam alkoholį“, – piktinasi verslininkas. Dėl parduotuvių darbo laiko apribojimo taip pat nėra atlikta jokių tyrimų, kaip tai paveiks vartotojų elgseną. „Viskas nukreipta prieš smulkųjį verslą.
Dauguma mažų parduotuvių įsikūrusios kaimuose ir miesteliuose, o gyventojai anksti ryte atvyksta tvarkyti reikalų į seniūnijas, gydymo įstaigas, mokyklas, tad bus priversti laukti, kad galėtų nusipirkti alkoholinio gėrimo – nebūtinai piktnaudžiauti juo. Mano nuomone, tai skatins įvežtinės degtinės prekybą“, – „Sekundei“ tvirtino G. Stoškus.
Daugiau skaitykite - naujienos.lt.
