Tyrimą Lietuvos prekybos įmonių asociacijos užsakymu atliko VšĮ ESTEP ekspertai. Mokslininkų atliktas modeliavimas parodė, kad įgyvendinus visas svarstomas priemones maksimaliai galima sumažinti bendrą alkoholio vartojimą 3 absoliutaus alkoholio litrais, statistiškai tenkantį kiekvienam vyresniam nei 15 m. gyventojui, arba 19 proc.
Vis dėlto studiją pristatęs ESTEP valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas teigia, kad, nors tos priemonės veiktų ir mažintų alkoholio vartojimą, jos esą akivaizdžiai nėra taiklios.
„Taikli alkoholio kontrolės politika turėtų modeliuoti ne legalaus alkoholio vartojimo pokytį (kaip dabar daro Vyriausybė), bet iš to kylančią žalą, įskaitant ir neapskaityto alkoholio vartojimą. Svarbiausia yra ne alkoholio suvartojimas, bet jo daroma žala, ir ją lemia ne tik jo kiekis, bet vartojimo įpročiai, įsigijimo būdai.
Dabartinėje politinėje darbotvarkėje tam nėra numatyta priemonių“, – sakė K. Maniokas, pasak kurio, apskritai pasaulio šalių patirties analizė rodo, kad ribojimų skaičius nekoreliuoja su alkoholio suvartojimu. Kai kuriose šalyse alkoholio vartojimas mažai kontroliuojamas, bet jo suvartojama mažai.
„Galima reguliuoti ir mažai pasiekti, galima nereguliuoti ir pasiekti daug. Lietuva pirmauja ne tik ribojimų kiekiu, bet kartu ir pagal alkoholio suvartojimą“, – teigė K. Maniokas.
ESTEP atlikta studija parodė, kad labiausiai alkoholio vartojimą mažintų iki 2020 m. svarstomas akcizų didinimas ir reklamos draudimas bei pardavimo laiko ribojimas, o specializuotų parduotuvių atsiradimas turėtų labai mažą poveikį.
Pokytis lemtų ir neigiamas pasekmes, – nors legalaus alkoholio vartojimas sumažėtų 4 litrais, neapskaityto alkoholio vartojimas išaugtų 1 litru. Taip pat – silpnus gėrimus išstumtų stiprieji.
