„Pirmiausia norėtume paraginti visus tinkamai ir laiku atlikti prievolę deklaruoti pajamas, gautas užsienyje.

Kol kas nekalbame apie jokias sankcijas, tačiau mokesčių mokėtojai turėtų žinoti, kad nedeklaravus pajamų jų laukia VMI dėmesys, kuris tokiais atvejais nebūna visiems labai malonus. Kilus klausimams kviečiami pasitarti, o ne laukti, kol bus parodytas papildomas dėmesys“, – sakė VMI komunikacijos vadovas Darius Buta.

Jis priminė, kad iki gegužės pradžios deklaracijas turi pateikti tie nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie 2016 m. užsienyje gavo su darbo santykiais susijusių pajamų, dividendų, honorarų, autorinių atlyginimų, NT pardavimo, sporto ir atlikėjų veiklos pajamų, tantjemų, individualios veiklos pajamų.

Taip pat privalu deklaruoti palūkanas už paskolas, kai bendra jų suma yra didesnė nei 500 eurų, gyvybės draudimo išmokas, NT nuomos pajamas, dovanas iš užsienio įmonių, didesnės nei 2,5 tūkst. Eur vertės dovanas, gautas ne iš giminaičių.

Kaip minėta, ši tvarka galioja nuolatiniams Lietuvos gyventojams, užsienyje gyvenantiems emigrantams ji negalioja.

„Šias pajamas deklaruodami laiku gyventojai ne tik sutaupys savo laiką, kurį tektų skirti paaiškinimams mokesčių inspektoriams, bet ir visų šalies mokesčių mokėtojų pinigus, kuriuos reiktų skirti priminimams siųsti ir kitiems administravimo veiksmams atlikti.

Legalių pajamų ir turto deklaravimas laiku padės išvengti ir papildomo VMI kontrolės bei mokestinių prievolių padalinių specialistų dėmesio – jie visada privalo išsiaiškinti, ar informacija VMI nepateikta tik dėl nežinojimo, ar siekiant išvengti mokesčių“, – komentavo D. Buta.

Jis priminė, kad už turto ar pajamų deklaravimo ar kitų dokumentų pateikimo tvarkos pažeidimus, pavėluotą deklaracijų pateikimą arba neteisingų duomenų pateikimą įstatymuose yra numatytos baudos iki 300 Eur.

„Didžioji dalis gyventojų žino šią prievolę ir sėkmingai laiku pateikia informaciją apie užsienyje gautą atlyginimą, dividendus, palūkanas ir t.t. Iš viso praėjusiais metais beveik 40 tūkst. gyventojų informavo VMI apie ne Lietuvoje gautas pajamas“, – sakė VMI komunikacijos vadovas.

Jis taip pat priminė, kad nuo 2015 metų VMI gauna informaciją iš ES valstybių apie lietuvių gautus atlyginimus, valdomą nekilnojamąjį turtą ir pajamas iš jo, direktorių atlyginimus, pensijas ir kitą informaciją.

„Jau nuo šio rudens VMI pirmą kartą pasieks dar daugiau svarbios informacijos apie lietuvių lėšas užsienio valstybėse. Iš daugiau nei 50 šalių bus gaunami duomenys apie lietuvių sąskaitas kredito įstaigose, likutį sąskaitose ir visų 2016 metų lėšų apyvartą jose.

Nuo kitų metų prie šių informacijos mainų prisidės dar apie 50 valstybių, jos keisis minėta informacija. Gavusi ją VMI galės lengviau nustatyti tuos mokesčių mokėtojus, kurie nežinodami netinkamai vykdo mokestines prievoles, neteikia deklaracijų ar specialiai slepia turtą ir lėšas užsienio bankuose, tikėdamiesi pabėgti nuo mokesčių savo valstybėje“, – įspėjo D. Buta.

VMI duomenimis, 2015 m. daugiausia lietuvių deklaravo pajamas gavę Norvegijoje (11,4 tūkst.), Didžiojoje Britanijoje (7 tūkst.), Švedijoje (3,6 tūkst.), Vokietijoje (2,5 tūkst.) ir Danijoje (1,8 tūkst.).

Bendra 2015 m. užsienyje lietuvių gautų pajamų suma viršijo 787,5 mln. Eur, iš jų Norvegijoje – 291 mln. Eur, Didžiojoje Britanijoje – 121 mln. Eur, Vokietijoje 44 mln. Eur, Danijoje – 42 mln. Eur, Švedijoje – 37 mln. Eur.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (378)