Prof. R. Lazutka pažymi, kad augant šalies ekonomikai, gerovės vaisiai pasiskirsto netolygiai. Ekonomisto teigimu, be kitų priemonių, būtina gerinti situaciją darbo rinkoje.
„Darbo rinka labai poliarizuota. Yra labai daug uždirbančių, o yra žmonių, kurių atlyginimai maži, ir netgi tas vidutinis atlyginimas yra mažas. Svarbu, kad mažėtų atotrūkis tarp didelių ir mažų pajamų pirminėje rinkoje. O paskui jau – valstybinis perskirstymas socialinėms išmokoms ir mokesčiai: kad didėtų našta tiems, kurie pajėgūs ją nešti, ir mažėtų tiems, kurie nelabai pajėgūs, tai pastariesiems liktų daugiau“, – naujienų agentūrai ELTA sakė R. Lazutka.
Vis dėlto profesorius atkreipė dėmesį, kad blogėjančią šalies ekonomikos ar šeimos finansinę padėtį nurodantys respondentai į situaciją žvelgia ir per subjektyvią prizmę.
„Nuomonė, kad gyvenimas nepakankamai geras, yra nebūtinai tų, kurie skursta. Jeigu žmonės turi didesnių lūkesčių, tarkim, mieste, tai jie mato, kad miestas gražėja, kainos auga, yra kas perka, tai reiškia, kad vieniems padėtis gerėja, kitiems – ne. Vertinimas, kad padėtis nepagerėjo ar netgi pablogėjo, gali reikšti ne tai, kad žmogus šiandien gali nusipirkti mažiau nei vakar, o tai, kad jo lūkesčiai išaugę, o jie auga priklausomai nuo to, kaip keičiasi aplinka“, – komentavo ekonomistas.
R. Lazutkos teigimu, ši išlyga vertinant piliečių nuomonę aktuali ne vien Lietuvai.
„Lietuvoje mes įpratę sakyti, kad lietuvių toks bruožas yra pavydas, bet tai yra absoliučiai teisinga visoms šalims, visoms visuomenėms. Žmonės paprastai labai lyginasi su kitais. Eurostatas pripažįsta santykinį skurdą ir nelygybę, turima galvoje, kad žmogui svarbu tie santykiniai dalykai, o ne vien tai, kad jis visai neturi ką pavalgyti“, – sako profesorius.
Artimiausioje perspektyvoje gyventojų požiūris į šalies ekonomiką ar savo finansus veikiausiai nesikeis.
„Trumpuoju laikotarpiu, matyt, ne. Kažkokių didelių pasikeitimų nėra. Buvo minimalios algos padidinimas, tai jis galėjo turėti poveikį, bet irgi turbūt ne tokiai didelei daliai gyventojų. Ir netgi tiems, kuriems padidėjo, nebūtinai tą jų vertinimą pagerino“, – kalbėjo R. Lazutka.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ kovą atlikta apklausa parodė, kad 7 proc. apklaustų šalies gyventojų manė, jog per pastaruosius du mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, keturi iš dešimties (42 proc.) nurodė, kad ji nepasikeitė, o beveik pusė (47 proc.) atsakė, kad ekonominė Lietuvos padėtis per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo.
Lyginant su vasario mėnesio apklausos rezultatais, 7 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, teigiančių, kad šalies ekonominė padėtis per pastaruosius du mėnesius nepasikeitė (kartu 5 procentiniais punktais sumažėjo teigiančiųjų, kad ji pablogėjo ir 3 procentiniais punktais sumažėjo teigiančiųjų, kad padėtis pagerėjo).
Atsakydami į klausimą, kaip vertina savo šeimos finansinę padėtį, kovo mėnesį beveik dešimtadalis (9 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip pagerėjusią (lyginant su buvusia prieš du mėnesius), 42 proc. respondentų nurodė, kad jų šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu nepasikeitė, o maždaug pusė (48 proc.) atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu pablogėjo.
Per pastarąjį mėnesį gyventojų vertinimai šiuo klausimu visiškai nepasikeitė, o lyginant su vertinimais prieš metus (2016 metų kovą), manančiųjų, kad šeimos finansinė padėtis blogėja, padaugėjo 4 procentiniais punktais.
Pablogėjusią šalies ekonomikos ar savo šeimos finansinę padėtį dažniau nurodo vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantieji kaime, respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį – iki 550 eurų, bedarbiai ir pensininkai.
