Šylant orams ypač sujudo žemės ūkis ir statybos. Šiuose sektoriai augo darbuotojų poreikis - iš gausesnio darbo pasiūlymų skaičiaus geresnių galimybių rinktis turi judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriai, miškų ūkio statybos darbininkai.
Darbo rinkoje greičiausiai įsidarbinti gali pardavėjai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, reklamos ir rinkodaros specialistai, virėjai, suvirintojai ir siuvėjai.
Per mėnesį registruotų nedirbančių gyventojų skaičius smuktelėjo 8,1 tūkst. Balandžio 1 d. Lietuvos darbo biržos duomenų registre buvo 148,6 tūkst. darbo ieškančių žmonių - 8,3 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Tai 0,5 proc. punkto mažiau nei prieš mėnesį ir 0,6 proc. punkto mažiau nei pernai analogišku laikotarpiu.
Kovą, panašiai kaip ir vasarį, į teritorines darbo biržas kreipėsi 20,7 tūkst. darbo neturinčių žmonių.
Visoje šalyje teritorinių darbo biržų specialistai per kovą į darbo rinką padėjo sugrįžti beveik 72 proc. daugiau darbo ieškančių asmenų nei vasarį - 29,3 tūkst. padėta įsidarbinti, nusiųsta į aktyvios darbo rinkos politikos priemones ir susikurta darbo vieta pradėjus savarankišką veiklą, įsigijus verslo liudijimus iki 6 mėn.
Savarankiškos veiklos galimybėmis susidomėjo beveik 2,6 tūkst. žmonių daugiau nei vasarį - beveik 5,6 tūkst. nedirbančių gyventojų.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, balandžio 1 d. registruotas nedarbas mažėjo visuose regionuose nuo 0,3 iki 0,9 proc. punkto. Alytaus apskritis pasižymėjo didžiausia mažėjimo tendencija - Lazdijuose jis smuko 1,1 proc. punkto, Alytaus mieste - 1 proc. punkto. Marijampolės, Telšių ir Utenos apskrityse sumažėjo 0,6 proc. punkto.
Nedirbančių darbingo amžiaus gyventojų daugiausia fiksuota Lazdijuose - 15,7 proc., Ignalinoje - 15,5 proc. ir Zarasuose - 15,3 proc.. Mažiausiai - Birštone - 4,9 proc., Elektrėnuose ir Kretingoje - po 5,3 proc. Tarp didmiesčių didžiausiu darbo ieškančių žmonių skaičiumi išsiskiria Panevėžys - 7,5 proc., o mažiausiu - Šiauliai - 5,7 proc.
