R. Andriūnas šou pasaulyje žinomas ir dėl to, kad jo dukra Goda dirba modeliu ir yra grožio konkursų nugalėtoja bei filmavosi lietuviškuose serialuose.
Dėl pasikėsinimo sukčiavimo būdu užvaldyti svetimą turtą ir dokumentų suklastojimo lygtine laisvės atėmimo nausme nuteistas 54 metų verslininkas ir toliau pažeidinėja įstatymus, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė jam skirti prevencinio poveikio priemonę – 10 MGL (376,60 Eur) įmoką.
Probacijos tarnybos teikimą išnagrinėjusi teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė įmoką nurodė sumokėti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
„R. Andriūnas yra nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą bei pasikėsinimą padaryti sunkų nusikaltimą, jam paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas maksimaliam 3 metų laikotarpiui, – nutartyje nurodė teismas. – R. Andriūno, kaip probuojamojo asmens, statusas reikalauja iš nuteistojo preciziško įstatymų laikymosi probacijos periodu, todėl pastarojo per gana neilgą laiko tarpą padaryti du administraciniai teisės pažeidimai, kurių vienas šiukštus, neleidžia daryti išvados, jog R. Andriūnas tinkamai laikosi probuojamajam taikomų pareigų.
Teismo įsitikinimu, šiuo atveju prevenciniais tikslais yra tikslinga skirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.“
Pasak teisėjos, tokia poveikio priemonė neapribos nuteistojo galimybės dirbti, tačiau jį skatins ateityje įvertinti, kokias teisines pasekmes gali sukelti daromi teisės pažeidimai, kas savo ruožtu tik padės užtikrinti tinkamą probacijos tikslų įgyvendinimą.
Vilniaus probacijos skyriaus pareigūnai teismo prašė R. Andriūnui skirtą kitokią papildomą pareigą – įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Teikime teismui buvo nurodyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. Andriūnas padarė du administracinius teisės pažeidimus bei nesilaikė Probacijos įstatyme numatytos bendrosios probuojamųjų asmenų pareigos – pranešti probuotojui apie išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Nustatyta, kad verslininkas kartą vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, o vasarį teismas jam skyrė 330 Eur baudą nei dviem mėnesiams uždraudė vairuoti transporto priemones, nes R. Andriūnas magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, ties Elektrėnais vairuodamas automobilį viršijo leisiną greitį.
Tuo metu R. Andriūnas kategoriškai nesutiko, kad jam būtų skirtas papildomas įpareigojimas. Jo teigimu, tai gerokai apsunkintų jo darbinę veiklą, nukentėtų šeimos finansinė padėtis.
„Išvykdamas toliau visada įspėdavau Probacijos skyriaus atstovus, visuomet esu pasiekiamas telefonu, bet kada per kelias valandas galiu atvykti į bausmę vykdančią instituciją, o mano padaryti pažeidimai yra susiję su KET pažeidimais, padaryti neišvykus toli nuo namų“, – sakė jis. Ir teismui pasiūlė skirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Nusižiūrėjo pensininkę, bet apgaulė nepavyko
R. Andriūnui bausmės vykdymas baigsis 2019 m. sausio 29 d. Jis buvo nuteistas lygtine laisvės atėmimo bausme, jam taip pat buvo nurodyta sumokėti 20 MGL (753 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Bylos duomenimis, R. Andriūnas dar 2008-aisiais susipažino su Užupyje gyvenančia E. R. Jakelaitiene, su kuria sutarė, jog nupirks jos butą. Namas, kuriame buvo pensininkės butas, yra labai geroje vietoje – ant Vilnios upės šlaito, čia įrengtas restoranas „Torres“.
Ši pasilinksminimo įstaiga priklausė pensininkės dukros šeimai.
Senyvo amžiaus moteris pareigūnams pasakojo, kad jos dukra ketino skirtis su vyru, todėl R. Andriūnui pažadėjo, jog šis galės įsigyti visas pastate esančias patalpas. Už įsigytas patalpas R. Andriūnas turėjo sumokėti 700 tūkst. litų (200 tūkst. Eur), tačiau buvo sutarta, kad jis pensininkei ir jos dukrai nupirks po butą bei grynaisiais sumokės 200 tūkst. Lt (55 tūkst. Eur).
Šis susitarimas buvo įvykdytas, tačiau R. Andriūnas nenorėjo mokėti 200 tūkst. Lt – jis E. R. Jakelaitienei buvo išrašęs vekselį, kuriame nurodė skolos sumą.
Nustatyta, kad verslininkas vėliau moteriai grąžindavo skolą dalimis, tačiau iš tikrųjų siekė gauti dar didesnę sumą: jis E. R. Jakelaitienei taip pat liepdavo pasirašyti vekselį už jo įmokėtą sumą – esą kai ji sieks 200 tūkst. Lt, abiejų pusių vekseliai bus suplėšyti.
R. Andriūnas kiekvieną kartą grąžindamas pensininkei dalį skolos į vekselį įrašydavo vis didesnę sumą (pridėdavo anksčiau sumokėtą) ir aiškindavo, kad anksčiau pasirašytus sunaikina, nors iš tikrųjų jų nesuplėšydavo, o kaupė, kol galop susidarė 437 tūkst. Lt (126 tūkst. Eur) įsiskolinimas.
Paaiškėjo, kad pas pensininkę pasirašyti vekseliai nebuvo tikri – jie tik buvo atspausdinti ant kokybiško popieriaus. Tiesa, senolė kelis suplėšytus vekselius buvo spėjusi ištraukti iš šiukšlių kibiro.
Kai pensininkė įtarė apgaulę, kreipėsi pagalbos į pareigūnus. Tuo metu R. Andriūnas vieną vekselį 100 tūkst. Lt sumai jau buvo atidavęs antstoliui, o dar 42 tūkst. Lt siekė prisiteisti teisme.
R. Andriūnas teisme neigė jam pareikštus kaltinimus ir aiškino, kad nieko neapgavo. Tuo metu teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad verslininko atsakomybę sunkina tai, jog jis sukčiavo prieš senyvo amžiaus asmenį, ją suklaidindamas.
