Jis taip pat pristatė naujausias ekonomikos prognozes, paaiškino, ar verta nerimauti dėl spartaus atlyginimų augimo, kada gali pradėti didėti palūkanų normos, ir kaip tai paveiktų mūsų šalies būsto rinką, kokios gyventojų pajamų apmokestinimo reformos Lietuvoje būtų veiksmingos.

„Atlyginimų augimas šiemet kaip ir pernai Lietuvoje išliks sparčiausias ir bus spartesnis nei Estijoje ir Latvijoje, bet tai nėra kokia didelė problema, kuri turėtų kelti nerimą. Aišku, mikroekonominiu lygiu toliau turėtų būti ieškoma, kaip kelti produktyvumą. Vidutinis darbo užmokestis auga sparčiau nei produktyvumas, todėl prarandamas kaštų konkurencingumas, bet tai nėra koks nors Lietuvos išskirtinumas, lygiai tas pats buvo matoma ir Latvijoje, ir Estijoje“, – sakė jis.

Produktyvumo kėlimą ekonomistas įvardijo kaip nuolatinį galvos skausmą ir ilgalaikę problemą, kuri ir ateityje išliks iššūkiu: „Bet tai nėra tokio pobūdžio iššūkis, kad Lietuvoje nustos augti ekonomika."
Nerijus Mačiulis

Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad šiek tiek didėjo jaunų žmonių darbo jėgos aktyvumo lygis, bet jis vis tiek toli gražu nepakankamas – tą ekonomistas laiko viena iš Lietuvos neišnaudotų sričių. „Galima būtų suteikti galimybių anksčiau užbaigti studijas ir anksčiau įsilieti į darbo rinką arba tai daryti lygiagrečiai besimokant“, – sakė N. Mačiulis.

Labiausia pagerėjo pramonės, statybų bei paslaugų sektorių įmonių lūkesčiai. Pramonės įmonės geriau vertina paklausą, gamybos ir eksporto perspektyvas, o gyventojai, nors ir šiek tiek atsargiau, bet vis dar palankiai vertina savo asmenines finansines galimybes. Ekonomistas pridūrė, kad nors darbo užmokesčio augimas 2017–2018 m. turėtų sumažėti, bet dėl to prognozuojamas gana spartus eksporto augimas.

„Realus eksporto augimas bus beveik dvigubai didesnis nei pernai, BVP didinome 2 dešimtosiomis procentinio punkto, ir 2017–2018 m. prognozuojame, kad BVP augs 3 proc. Tam įtakos turės reikšmingos investicijos, gerėjanti investicijų aplinka buvo matoma jau praeitų metų pabaigoje“, – sakė ekonomistas.

Investicijas iki šiol slopino neigiami lūkesčiai – verslo nerimas dėl ekonominių bei politinių procesų ir ES šalyse, ir Rytų rinkose. Be to, nemaža dalis įmonių ir ypač viešasis sektorius laukė lėtai skirstomos 2014–2020 m. finansinio laikotarpio ES paramos.

Emigracija šiais metais išliks panaši kaip pernai, o grynoji bus šiek tiek mažesnė. Prognozuojama, kad šiais metais gali emigruoti 28 tūkst. 500 gyventojų, tačiau reikia prisiminti, kad greta emigracijos yra ir natūrali gyventojų kaita.

„Šiemet emigracija išliks tokia pati kaip pernai, nuo kitų metų – mažės. Sunku rasti sidabrinę kulką, kuri padarytų emigracijos rodiklius mažesnius, nepadės nei didesnis minimalus atlyginimas, nei mokesčių korekcijos, nei vienkartinės išmokos, nes pagrindinė priežastis, kuri verčia emigruoti, – galimybė įsidarbinti arba galimybė kurti verslą, darbo vietas“, – teigė jis. Nepaisant to, prognozuojamas nedarbo mažėjimas.

Pasak N. Mačiulio, nepastebima, kad pūstųsi naujas NT burbulas, o didelių palūkanų normų šuolių artimiausiu metu nebus. „Stebime reiškinį, kad naujos statybos butai kainuoja daugiau nei 2007 m., bet visgi matome, kad vidutinė butų kaina Vilniuje žemesnė nei 2007 m. pab. Per tą laikotarpį nuo 2007 iki 2017 m. vidutinis darbo užmokestis augo 57 proc. ir, aišku, užaugo galimybės įpirkti. Vilnius išlieka įperkamas“, – sakė jis.

Vis dėlto, anot N. Mačiulio, besidžiaugiant cikliniu ekonominės būklės pagerėjimu ir augimo paspartėjimu taip pat būtina išnaudoti jį reformoms įgyvendinti ir pasiruošti sunkesniems laikams. Ilgalaikės ekonomikos augimo perspektyvos išlieka mažiau džiuginančios, o išliekanti didelių išorinių šokių tikimybė verčia galvoti apie planą B.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (369)