„Kartu atsirastų vienas esminis dalykas tai pačiai emigracijai perlaužti – atsirastų pajamų srautų, kurie generuotų pajamas smulkiajam verslui. Apatinės grupės irgi galėtų įsijungti“, – DELFI sakė ekonomistė.
Tokias išvadas ji padarė susipažinusi su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis apie skirtingų pajamų grupių gaunamas pajamas ir sumokamą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumą.
Su tais pačiais duomenimis susipažinęs Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas pastebėjo, kad jau dabar daugiau uždirbantys sumoka daugiau.
„Jei palygintume žmogų, turintį vidutines pajamas ir turintį mažiausias pajamas, pamatytume, kad pajamos skiriasi tik 7 kartus, o sumokami mokesčiai – net 26 kartus. Jei lygintume žmogų iš didžiausio pajamų rėžio ir mažiausio pajamų rėžio, tai pajamos skiriasi 140 kartų, o sumokami mokesčiai – 200 kartų“, – sakė jis.
Efektyvus tarifas
Nors Lietuvoje galioja standartinis 15 proc. GPM tarifas, 2015 metais bendras efektyvus GPM tarifas buvo 8,02 proc.
Didžiausią dalį nuo savo pajamų sumokėjo uždirbantys nuo 714 iki 2142 eurų, t.y. žmonės, gaunantys nuo 1 iki 3 vidutinių darbo užmokesčio (VDU) dydžių per mėnesį. Jiems GPM tarifas siekė 11 proc.
Mažiausią dalį savo pajamų valstybei atidavė uždirbantys mažiau nei minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), t.y. iki 313 eurų. Jiems efektyvus GPM tarifas buvo 3 proc.
Tačiau ne ką didesnę dalį sumokėjo gaunantys didžiausias pajamas. Daugiau nei 7141 eurą gaunantiems gyventojams efektyvus GPM tarifas 2015 metais buvo 4 proc.
A. Maldeikienė tai aiškino didele įvairių mokestinių lengvatų gausa ir mažoms pajamoms pritaikomu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (NPD).
„Nepaprastai didelis kiekis žmonių turi „minimalkes“, jie praktiškai nebemoka GPM, plius dar vaikai, plius efektyvus tarifas apima individualias veiklas.
Jei esi kirpėja, moki 5 proc. GPM, jei be šešėlio. Mes turime ne 15 proc. tarifą, o nuo 0 iki 15 proc. Pavyzdžiui, ūkininkas iki 600 eurų moka 0 eurų, jo tarifas yra nulinis. Visos darbinės profesijos yra 5 proc. tarifo. 15 proc. yra tik samdomiems darbuotojams ir laisvųjų profesijų žmonėms“, – sakė ji.
Kiek kas sumokėjo
VMI duomenims, per 2015 metus 1,165 mln. Lietuvos gyventojų sumokėjo 1,191 mlrd. eurų GPM.
Beveik pusę šios sumos sumokėjo gyventojai, per mėnesį gaunantys nuo 714 iki 2142 eurų.
Mažiausiai sumokėjo uždirbantys iki 313 eurų, jų indėlis sudarė 1,34 proc.
Tuo metu per 7141 eurą gaunantys asmenys į biudžetą atseikėjo 13 proc. visos surinktos GPM sumos.
Žmonės ir pajamos
2015 metais Lietuvoje gyveno maždaug 277 tūkst. žmonių, kurių mėnesinės pajamos buvo mažesnės nei 313 eurų. Per metus jie iš viso gavo 546 mln. eurų pajamų.
Daugiau nei 714, bet mažiau nei 2142 eurus per mėnesį gavo 389 tūkst. gyventojų. Per metus jie gavo 5,3 mlrd. eurų.
2015 metais Lietuvoje buvo tik 13,4 tūkst. asmenų, per mėnesį gavusių daugiau nei 7141 eurą pajamų. Tačiau bendrai per metus jie gavo net 3,7 mlrd. eurų.
Kiek gauna iš darbo
2015 metais bendra gyventojų pajamų apyvarta sudarė 14,9 mlrd. eurų, kurių 8 mlrd. buvo susiję su darbo santykiais. Tačiau skirtingose pajamų grupėse su darbo santykiais susijusios pajamos sudarė skirtingas dalis.
Pavyzdžiui, iki 313 eurų uždirbantys asmenys kaip darbo atlyginimą gaudavo 81 proc. visų pajamų. Nuo 714 iki 2142 eurų grupėje ši dalis sudarė 77 proc. visų pajamų, o daugiau nei 7141 eurą per mėnesį gaunantieji iš darbo santykių gavo tik 6,97 proc. visų savo pajamų.
Esminė problema
Pasak A. Maldeikienės, iš šių duomenų galima suprasti, kad 1 proc. didžiausias pajamas gaunančių asmenų sumoka palyginti labai nedaug.
„Labai dideles pajamas gaunantys asmenys gauna labai mažai su darbo santykiais susijusių pajamų – tik 3,21 proc. Jų neapmokestinamos pajamos sudaro 39,02 proc. Ypač įdomu pažiūrėti į 2013 ir 2011 metus, kai jie gavo atitinkamai 69,96 proc. ir 64,35 proc. visų neapmokestinamų pajamų.
O jų indėlis į valstybės biudžetą yra nežmoniškai mažas. Jungtinėse Amerikos Valstijose standartiškai 1 proc. gyventojų gauna apie 25 proc. visų pajamų, bet jie sumoka beveik 50 proc. federalinio biudžeto. Tai yra progresinė mokesčių sistema, kuri reiškia, kad jie išlaiko visus iki medianos, tai Lietuvoje būtų 600 tūkst. gyventojų“, – DELFI sakė pašnekovė.
Seimo narė teigė, kad jeigu Lietuvoje būtų tokia tvarka kaip JAV, kai 1 proc. suneša pusę biudžeto, tai iš 600 tūkst. gyventojų galima būtų neimti jokių mokesčių.
„Tai visose šalyse ir vyksta. Tačiau mūsų ideologai aiškina, kad tai neįmanoma, nes apatinė grupė nemokėtų mokesčių. Tačiau neįmanoma todėl, kad viršutinė grupė nemoka mokesčių. O jie nemoka todėl, kad yra 280 įvairių lengvatų (vien turtingiems ūkininkams taikomos 25). Jie turi visus valdžios, galios instrumentus tuos įstatymus toliau tampyti savo naudai“, – sakė A. Maldeikienė.
Ji tvirtino, kad šiuo metu apie perskirstymą kalbantys politikai aptaria tik darbo užmokesčio srities klausimus.
„Tada iš tikrųjų reikia atimti iš tų, kurie gauna iki 2142 eurų ir atiduoti tiems, kurie yra apačioje, nes viršus vis tiek su darbo užmokesčiu neturi nieko bendro“, – sakė Seimo narė.
Pašnekovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 1 proc. turtingiausiųjų turi labai daug neapmokestinamųjų pajamų, pavyzdžiui, susimažina mokesčius per gyvybės draudimus.
„Jeigu jie mokėtų mokesčius tokiu pat tarifu kaip vidurinioji klasė, tada išvis nebūtų problemų apatinei daliai nemokėti jokių mokesčių“, – reziumavo A. Maldeikienė.
Savo ruožtu Ž. Šilėnas pažymėjo, jog dėl nuo 2017 metais įsigaliojusių pakeitimų apie 270 tūkst. dirbančiųjų sumoka po 10 eurų ir mažiau GPM.
„Paprastai tariant, ketvirtadalis dirbančiųjų jau dabar iš esmės nemoka GPM. Be to, valdžia dar planuoja didinti GPM nemokančių žmonių skaičių toliau keldama NPD“, – komentavo jis.
LLRI prezidentas sakė, kad jam nerimą kelia tai, jog 2 proc. žmonių suneša beveik tiek pat GPM, kiek 58 proc. žmonių (17,6 proc. GPM pajamų prieš 20,3 proc. GPM pajamų).
„Jei sumokamą GPM laikyti apytiksliu kiekvieno žmogaus sumokamų mokesčių rodikliu, tai 450 tūkst. žmonių iš esmės išlaiko likusius Lietuvos gyventojus: vaikus, nedirbančiuosius, pensininkus, bedarbius ar dirbančius už labai mažą atlyginimą“, – teigė jis.
Ž. Šilėnas pastebėjo, kad, blogėjant demografinei situacijai, ši disproporcija gali dar labiau išsikreipti.
